Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė tarpukario Lietuvoje

LTVidutinė gyvenimo trukmė (VTGT, arba e°x) šiuo metu laikoma vienu iš patikimiausių gerovės rodiklių, naudojamų jos tarptautiniams skirtumams ir pokyčiams per tam tikrą laiką palyginti. Pirmos išsamios mirtingumo lentelės, reikalingos vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei (VTGT) apskaičiuoti, Lietuvoje buvo išleistos (vien „tarnybiniam naudojimui“) tik 1963 m. ir apėmė 1958–1959 m. laikotarpį. Nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio išsiplėtė osteologine medžiaga pagrįsti senovės Lietuvos gyventojų paleodemografiniai tyrimai. Šiuo metu apie Lietuvos gyventojų VTGT viduriniajame geležies amžiuje (V–VII a. po Kr.) ir vėlyvaisiais viduramžiais žinome daugiau negu XX amžiuje (iki 1958–1959 m.), nes tėra vienas šio laikotarpio VTGT skaičiavimas, kurį 1966 m. apgintoje disertacijoje pateikė Antanas Merčaitis: 1925–1926 m. visų Lietuvos gyventojų e°0=50,25 metų (vyrų – 48,58; moterų – 51,89). Naudojant kitokį metodą, straipsnyje pateikiami nauji VTGT Lietuvoje 1925 m. ir 1932 m. skaičiavimai (mirtingumo lentelės), rodantys per šį laikotarpį vykusią gerovės pažangą. 1925 m. visų Lietuvos gyventojų e°0=48,72 metai (vyrų – 47,12; moterų – 50,27). 1932 m. VTGT padidėjo iki e°0=52,07 metų visų gyventojų, 50,43 vyrų ir 53,62 moterų. Straipsnis baigiamas VTGT Lietuvoje ir kitose tarpukario Europos šalyse palyginimu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antanas Merčaiti; Gintautas Česnys Michailas Ptucha; Gyvenimo trukmė; Mirtingumas; Populiacija; Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė; Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje 1925-1932; Antanas Merčaiti; Gintautas Česnys Michailas Ptucha; Life expectancy; Life expectancy in Lithuania 1925-1932; Mortality; Population.

ENLife expectancy (e°x) is now considered one of the most valid and reliable measures of well-being, used for its cross-country and cross-time comparisons. The first complete life tables, which are necessary tools for the calculation of life expectancy, were published for Lithuania (for restricted use only) in 1963, covering the time period of 1958–1959. Since the 1970s, paleodemographic studies flourished in this country, conducted using osteological evidence. As a result, we now have better knowledge of the life expectancy in Lithuania during the middle iron (5–7th centuries AD) or late medieval ages than in during the 20th century (i.e., before 1958–1959). In fact, the only single calculation for this period was produced in 1966 by Antanas Merčaitis in his unpublished PhD dissertation, referring to the life expectancy of 1925–1926. As defined in his life tables, e°0=50,25 years for the total population (males – 48.58; females – 51.89 years). This paper presents life tables for 1925 and 1932, constructed using a different method and disclosing an increasing life expectancy. In accordance with the present calculation, for the total population, e°0=48.72 years (males – 47.12; females – 50.27 years) in 1925. By 1932, e°0=52.07 for the total population (males – 50.43, females – 53.62 years). The paper closes with a comparison of life expectancies in Lithuania and other European countries during the interwar period. [From the publication]

• Laisvi ir laimingi? Laimės dinamika Lietuvoje kartų kaitos perspektyvoje / Aida Savicka, Rūta Žiliukaitė. Filosofija. Sociologija 2023, t. 34, Nr. 4, p. 22-36.
• Lietuvos gyventojų mirtingumas ir epidemiologinis perėjimas 1849-1921 metais / Dovilė Bugienė. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2021, Nr. 1 (48), p. 71-96.
• Vyrų ir moterų vidutinės tikėtino gyvenimo trukmės skirtumo priežastys kokybiniu požiūriu / Jordana Mačiulienė, Faustas Stepukonis, Sigutė Norkienė. Sveikatos mokslai. 2020, t. 30, Nr. 7, p. 5-9.