Laisvalaikis ar laisvas laikas? Globos įstaigose gyvenančių vyresnio amžiaus asmenų patirtis

LTDėl pasitraukimo iš darbinės veiklos padidėjęs laisvo laiko kiekis esant vyresnio amžiaus gali būti panaudojamas mėgstamai veiklai, tapti tobulėjimo, naujos patirties, ramybės, džiaugsmo ar net finansų šaltiniu. Kita vertus, laisvas, darbine veikla neužimtas laikas gali kelti ir sunkumų bei nemalonių jausmų, pavyzdžiui, lemti vyresnio amžiaus asmenų nuobodulį, beprasmybės ir neturėjimo, ką veikti, jausmus. Dalyvavimas asmeniškai prasmingoje laisvalaikio veikloje vienas iš efektyviausių būdų prisitaikyti prie esant vyresnio amžiaus vykstančių pokyčių ir pagrindinių sėkmingo senėjimo veiksnių. Kokybiniame tyrime dalyvavo 6 Vilniaus miesto socialinės globos įstaigose gyvenantys vyresnio amžiaus asmenys ir 3 jose dirbančios socialinės darbuotojos. Analizuojant duomenis buvo remiamasi socialinio konstruktyvizmo ir Giddens (2000) tapatumo teorijų idėjomis. Tyrimo duomenys atskleidė, kad vyresnio amžiaus asmenų laisvalaikio samprata ir jo patyrimas skiriasi pagal individualias galimybes dalyvauti asmeniškai prasmingoje laisvalaikio veikloje. Laisvalaikio veiklos tęstinumas padeda išsaugoti tapatumo tęstinumo jausmą, dėl to svarbu sudaryti vyresnio amžiaus asmenims galimybes globos įstaigoje tęsti veiklą, kuri buvo jų mėgstama brandos amžiuje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asmeniškai prasmingas laisvalaikis; Globos įstaigos; Laisvalaikio organizavimas; Tapatumas; Vyresnio amžiaus asmenys; Elderly people; Organization of leisure; Personally meaningful leisure activities; Self-identity; Social care institutions.

ENThe amount of free time in older age significantly increases because of retirement. This period of life can be used for a beloved activity, be a source of self-development, a chance for new experience, rest, joy or even finance. On other hand, an increased amount of free time can cause issues and negative experiences like boredom, vacuity and the absence of something meaning in one’s actions. Engaging in personally meaningful leisure activities is characterized as one of the most effective ways to cope with changes in older age and also one of the key elements to successful aging. 6 elderly people and 3 social workers of Vilnius social care institutions for elderly care participated in qualitative research. Ideas of social contructivism and the identity theories of Giddens (2000) were used for the analysis of data. Data of research showed that the understanding of leisure and the experience of it differentiates depending on individual possibilities to participate in personally meaningful leisure activities. A continuity of leisure activities helps in preserving a feeling of identity continuation; therefore, it is important to secure possibilities for elderly people to participate in leisure activities that were important to them in their adulthood. [From the publication]

• Ilgalaikė senyvo amžiaus asmenų globa Lietuvoje: visuomenės nuostatos ir paslaugų teikėjų požiūriai / Irmina Matonytė, Rūta Kazlauskaitė, Virginija Poškutė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2019, Nr. 18, p. 74-95.
• Neformalios pagyvenusių asmenų globos namuose priežastys: žvilgsnis į globėjų patirtį / Jolita Junevičienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2018, Nr. 17, p. 7-20.