The East European 'ethnic nation' : Myth or reality?

LTŠi straipsnis prieštarauja prielaidai, kad egzistuoja esminiai skirtumai tarp Vakarų Europos „pilietinės” ir Rytų Europos „etninės” tautos sampratos. Jei toks skirtumas egzistuotų, būtų galima surasti savitą „etnišką“ Rytų Europos šalių gyventojų tautos sąvoką. Straipsnis analizuoja viešąją nuomonę trijose Rytų Europos šalyse – Latvijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje, remiantis 1100 respondentų apklausa kiekvienoje šalyje. Visų pirma, šie duomenys leidžia spėti, kad mes turime persvarstyti bendrą Rytų Europos tautos apibrėžimo kaip etininio darinio modelį. Antra, akivaizdu, kad kiekvienos šalies respondentai tautą apibrėžia skirtingai. Pavyzdžiui, latvių respondentai pristatė specifinę tautos koncepciją – su aiškia etnine gaida. Tam tikras skaičius latvių respondentų priklausomybę tautai apibūdino pagal vienintelį kriterijų – latvių kalbą kaip gimtąją. Straipsnis taip pat parodo, kaip mes galime dekonstruoti etninę ir pilietinę tautą ir analizuoti atskirus jų komponentus. Tai skirtumą padaro ne tokį griežtą ir paskatina įvairių etninių ir socialinių argumentų kombinacijų atradimą. Rezultatas turėtų būti labiau niuansuotos tautos ir tautinės priklausomybės sąvokų studijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etninė ir pilietinė tauta; Tautos suvokimas Latvijoje; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Ethnic and civic nation; Nation perception in Latvia.

ENThis article challenges the assumption that there is an essential difference between a West European `civic' and an East European `ethnic' conceptualisation of the nation. If there were such a distinction, one should be able to trace a distinctive `ethnic' concept of the nation among the populations of East European countries. The article analyses public opinion in three East European countries – Latvia, Poland and Lithuania – using a survey of more than 1,100 respondents in each country. This data suggests, first, that we must question the model of a general East European definition of the nation as an ethnic unit. Second, it is evident that the respondents of each country define the nation differently. For example, Latvian respondents presented a specific concept of the nation – one with clear ethnic undertones. A certain number of the Latvian respondents defined members of the nation according to a single criterion: having Latvian as one's mother tongue. The article also shows how we can deconstruct the concepts of the ethnic versus the civic nation, and thus analyse their separate components. This makes the distinction less rigid, and encourages the discovery of different combinations of ethnic and civic arguments. The result should be more nuanced studies of concepts of the nation and of national belonging. [From the publication]