Bendrinės kalbos vaizdinių tikslumas : kvazistandarto problema

LTŠio straipsnio diskusijos objektas – bendrinės kalbos vaizdinys. X kodo vaizdinys subjekto sąmonėje gali aprėpti tiek objektyviuosius sisteminius, tiek tikslius ar tik tariamus socialinius, kultūrinius X kodo požymius. Straipsnyje siekiama patyrinėti bendrinės kalbos vaizdinio tikslumą paprastų kalbos bendruomenės narių sąmonėje. Japonijos dialektologijos mokyklos atstovo Danielio Longo teigimu, tais atvejais, kai vertintojai, t. y. paprasti kalbos bendruomenės nariai, kokį nors dialektą ar pusiau tarminį kalbėjimą kvalifikuoja kaip bendrinę kalbą, turimas kvazistandartas, tai yra klaidingas bendrinės kalbos vaizdinys. Tas pats gali būti pasakyta ir apie kalbėtojų vartojamą kodą, kai kalbėtojai kalba tariamu standartu (mūsų atveju – bendrinė kalba (BK)), jie kalba kvazistandartu. Taigi kaip tik D. Longo kvazistandarto koncepcija yra pagrindinis teorinis imperatyvas formuluoti problemą dėl bendrinės kalbos vaizdinio tikslumo, tai yra suabejoti paprastų kalbos bendruomenės narių kompetencija. Tiriamąją medžiagą sudaro dalis tarminio kalbėjimo suvokimo užduoties duomenų, gautų atlikus kompleksinį „Tarminio kalbėjimo suvokimas ir vertinimas“ tyrimą 2004–2006 metais. Tyrime dalyvavo 548 vieno amžiaus kontingento, t. y. 13–17 metų, įvairių Lietuvos regionų tiriamieji. Tiriamajai problemai aiškinti svarbios tiriamųjų nuostatos dėl tarminių tekstų-stimulų a) skirtingumo nuo bendrinės kalbos ir b) taisyklingumo. Kiti anketos duomenys straipsnyje užsimenami tik tiek, kiek to reikia tiriamai problemai gvildenti. Tekstai-stimulai akivaizdžiai skyrėsi tarpusavyje tarminės garsų sklaidos intensyvumu, taigi tiriamiesiems išsakytas imperatyvas vertinamuosius tekstus-stimulus vertinti lyginant su trečiuoju nariu – bendrine kalba.Siekiant pagrįstesnės empirinių duomenų analizės pirmiausia reprezentuojama bendrinės kalbos koncepto mokslinė tradicija. Šių teorinių įžvalgų fone ir svarstoma bendrinės kalbos vaizdinio tikslumo / netikslumo problema. Apibendrinant empirinius duomenis konstatuojama, kad teorinėje literatūroje užsimenama kvazistandarto problema yra aktuali ir jauniesiems respondentams. Beveik trečdalis visų respondentų turi ne visai tikslų bendrinės kalbos vaizdinį, taigi kvazistandartą. Netikslaus bendrinės kalbos vaizdinio tarp eilinių vertintojų (vartotojų) fiksavimas reikšmingas metodologiniu požiūriu. Atsiranda galimybė tiksliau anotuoti diskursą kodų kaitos požiūriu; registruoti tarmines ypatybes, turinčias didesnę tikimybę išlikti; tikslinti taisyklingos tarties ugdymo programas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendrinė kalba; Bendrinės kalbos vaizdinys; Kvazistandartas; Paprastas kalbos bendruomenės narys; Paprastas kalbos bendruomenės narys(-iai); Perceptyvinė dialektologija; Ordinary members of language community; Perceptual dialectology; Quasistandard; Standard language; Standard language image.

ENThe object of the discussion presented in the paper is the image of Standard language. The image of the X-code in the consciousness of an individual may embrace both the objectively systematic and precise or only supposed social and cultural elements of the X-code. The paper aims at the analysis of the accuracy of the Standard language image in the consciousness of ordinary members of a language community. [...] The empirical material embraces a part of the data received during the complex research under the title “Perception and Estimation of Dialectal Discourse” carried out in 2004–2006. 548 respondents of one age group, i. e. 13–17 year olds participated in it, all of them representing different regions of Lithuania. The attitudes of the respondents that were important in the discussion concerned the dialectal text-stimuli: a) difference from Standard language and b) correctness. Other data of the questionnaire have been touched in the paper only with regard to the analyzed problem. Since the text-stimuli differed considerably with regard to the intensity of the spectrum of the dialectal sounds. The imperative given to the respondents was to estimate the text-stimuli by their comparison with the third member, i.e. Standard language. For a more substantial analysis of the empirical data the author introduces a scholarly tradition in representation of the concept of Standard language. On the background of the given theoretical insights the problem of the accuracy/inaccuracy of the Standard language image has been discussed. To sum up the results of the analysis of the empirical data, the author claims that the problem of the quasistandard language introduced in the theoretical literature is relevant for the young respondents. [...].