LTŽinių visuomenėje vis daugiau dėmesio skiriama humanitarinių ir tiksliųjų mokslų dermei bei siekiama naująsias technologijas, ypač informacines, kuo plačiau taikyti lingvistikoje, todėl pastebimos skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimo tendencijos. Lietuvoje sinchroninėje onomastikoje informacinės technologijos, nors ir labai nesparčiai, tačiau taikomos. Panašios tendencijos pastebimos ir kitose Europos šalyse, kurios šiek tiek anksčiau ėmė domėtis, kaip palengvinti, supaprastinti ir automatizuoti onomastų darbą. Naujosios technologijos Lietuvoje iki šiol buvo taikytos tik sinchroninės toponimikos tyrimams. Sinchroniniams toponimikos tyrimams sukurtų informacinių sistemų pagrindu ne visada galima skaitmeninti diachroninės onomastikos duomenis, todėl norima sukurti tokią informacinę sistemą, kurioje būtų siejama sinchroninės ir diachroninės toponimikos informacija. Kiekvienas tyrimas turi tris pagrindines stadijas: duomenų rinkimo, apdorojimo, išvadų pateikimo ir tendencijų aptarimo, tačiau nuo paties tyrimo priklauso, kuri iš šių stadijų užtrunka ilgiausiai. Tiek diachroninės, tiek sinchroninės onomastikos tyrimams būdingos ilgai trunkančios duomenų rinkimo ir apdorojimo stadijos, todėl norima sukurti tokią informacinę sistemą, kuri palengvintų onomasto darbą. Naujųjų tecnologijų taikymo humanitariniuose moksluose pavyzdžių atsiranda vis daugiau, tačiau konkrečių onomastikai skirtų duomenų bazių ar informacinių sistemų yra vos kelios (Lietuva, Rusija, Suomija). Bet ir jos negalėtų būti prototipinės dėl to, kad yra skirtos konkrečiam tyrimui, nebetobulinamos arba nepritaikytos lietuvių kalbos sistemai.Kuriama informacinė sistema būtų daug funkcionalesnė ir turėtų keletą funkcijų (integruoti istoriniai žemėlapiai, senųjų vietovardžių lyčių morfeminė išraiška, sietina su dabartine toponimo lytimi, tyrimo medis, tyrimų viešinimas), kurių nėra nei vienoje dabar egzistuojančioje informacinėje toponimų sistemoje. Kuriama toponimų informacinė sistema ne tik sietų diachroninių ir sinchroninių toponimų lyčių sąrašus, morfologinius ir etimologinius duomenis, bet ir suteiktų galimybę kitų sričių mokslininkams pateikti daug ekstralingvistinių duomenų, iš kurių nemažai galėtų būti kartografuojami skirtingų informacinių sluoksnių žemėlapiuose. Kadangi informacinė sistema visada galėtų būti papildoma naujais duomenimis, todėl prie šios sistemos vienu metu galėtų laisvai prisijungti ir naujus tyrimus atlikti arba tęsti savo ar kolegų pradėtus eksperimentus daugiau nei vienas mokslininkas. Duomenis įvesti, redaguoti ir šalinti galėtų tik kompetentingi registruoti vartotojai, kuriems būtų suteikta ši teisė. Visiems kitiems užsiregistravusiems vartotojams vietovardžių paieškos ir analizės įrankiai galės būti prieinami viešai. Tokie tyrimai skatintų skirtingų sričių specialistų (lingvistai, istorikai, etnologai, kultūrologai, sociologai, etc.) bendradarbiavimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Diachroninė ir sinchroninė onomastika; Toponimija; Vietovardžiai; Archyvai; Toponimijos informacinė sistema; Kompiuterizuotas tyrimo kartotinis modelis; Onomasto darbo modelis; Diachronic and synchronic onomastics; Toponymy; Name of the place of residence; Archives; Information system of toponymy; Computerised iterative pattern of research; Pattern of onomast work.
ENThe combination of humanities and science has received increased attention, moreover, there is an ambition of widespread application of new technologies, especially information technologies, into linguistics. As a consequence, the tendency of collaboration of experts of different areas can be noticed. Information technologies are applied in onomastics in Lithuania; however, very slackly. Similar tendencies can be noticed in other European countries, which have become increasingly interested in how to ease, make simpler and computerise the work of onomasts. Even nowadays, most of the experts of onomastics still have to contribute significant time for the initial phases of research as collection and processing of data are not yet computerised. What is more, such a process as longitudinal studies, where the research of one onomast could be continued by the other in quite a different direction, is not possible at all. The new technologies in Lithuania have only been applied for research of synchronic toponymy. It is not always possible to digitise the data of diachronic onomastics, which are created for the research of synchronic toponymy and are based on the information systems. Consequently, it would be desirable to create an information system interconnecting the data of both synchronic and diachronic toponymy. [From the publication]