Manipuliavimas antraštėmis: teksto ir konteksto opozicija

LTTeksto antraštė arba publikacijos pavadinimas – tai komunikaciniu požiūriu išskirta, stipriai pabrėžta autoriaus pozicija, „hiperteksto aukščiausias lygmuo“ (Marcinkevičienė 2008, p. 175). Paprastai antrašte ne tik informuojama, bet ir siekiama įtikinti, kad skaitytojas pirktų tą informaciją. Žiniasklaida gerai žino, kad skaitytojas moka už akimirksniu padarytą poveikį (jo impulsyvų elgesį galima nusakyti „Taip, mane suintrigavo antraštė, perku!“). Tokiu atveju patraukliai, žaismingai arba šokiruojančiai, intriguojančiai, provokuojančiai suformuluota antraštė pateikiama skaitytojo svarstymui, tačiau kartais tokiu rakursu, kokį nori įpiršti publikacijos autorius. Manipuliuodamas autorius „aplinkiniais keliais siekia priversti kitą žmogų savo noru daryti tai, ko trokštame mes“ (Joule, Beauvois 2005, p. 13), priversti „elgtis taip, kaip šie nebūtų pasielgę savo iniciatyva, o jų naudojamas priemones galima laikyti tikrais manipuliacijos metodais“ (ten pat, p. 15). Klasikinė antraštė funkcionuoja kaip atskiras retorinis kūrinys, sutalpinantis esmę, antraštė pavadina tekstą ir kartu jį apibūdina, antraštė yra jo „tema ir rema, ji skleidžiasi ir kaip tekstą toliau kuriantis ir iš to teksto išplaukiantis elementas, kaip jo subtekstas ir metatekstas, taip pat ir „tekstas tekste“ (Фатеева 2001, c. 395). Apie tokias antraštes sakoma, kad „jos glaudžiai susijusios su tekstu, turiniu, idėja“ (Ruškys 1984, p. 46).Tačiau ne apie tokias antraštes rašoma šiame straipsnyje, o apie tokias, kurių tekstas kertasi su publikacijos tekstu (tai etinės stilistikos sritis) ir kurios tampa netgi lingvistinės ekspertizės objektu. Antraščių dviprasmiškumas kyla iš stilistinės frazeologijos (ypač idiomų) vartosenos, kai iš netiesioginės reikšmės pereinama į tiesioginę, taip pat dėl iš konteksto ištrauktų citatų, netikslaus citavimo, manipuliavimo kabutėmis. Ne vienas kalbininkas susiduria su tokiais ginčytinais tekstais, bando įspėti autorių žaidimus ir „ėjimus“, iššifruoti užmintą mįslę, dekoduoti tekstą, atpažinti jo reikšmes ir prasmes. Visais atvejais be konteksto neapsieinama. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antraštė; Etinė stilistika; Frazeologija; Ginčytinas tekstas; Idioma; Kūno kalba; Lingvistiniai ir ekstralingvistiniai kontekstai; Lingvistinis ir ekstralingvistinis kontekstas; Lingvistinė ekspertizė; Manipuliavimas; Pavadinimas; Tekstas; Body language; Controversial text; Ethical stylistics; Headline; Idiom; Idiom, phraseology; Linguistic and extralinguistic context; Linguistic and extralinguistic contexts; Linguistic expertise; Manipulation; Phraseology; Text; Title.

ENThe headline of a text usually shows the author’s position. Moreover, the headline is likely not only to inform but also to persuade the reader to buy this information. The media knows perfectly that the reader pays for the instant impact. Thus, the headline which is formulated in an attractive, playful, shocking, intriguing or provocative way is delivered to the reader’s consideration; however, it may happen that the headline is presented in such a way that the reader is made to accept the author’s opinion. While manipulating the reader’s attention, the author indirectly attempts to make the readers accept what the author wants himself, behave the way they would not have ever behaved if they had not faced non ethical means which are considered as manipulation. The classical headline functions as a separate rhetorical work comprising the essence. The headline names and describes the text; moreover, it is the rheme and theme of the text. Such headlines are defined as having close relation with the text, its content and message. This article, however, analyses such headlines which stand in conflict with the text itself and which become the focus of linguistic expertise. Incorrect and not ethical headlines which manipulate the information taken out of the context are the most controversial issues. From the stylistic point of view, the eye catching headline when the author employs different means of stylistic devices may become the focus of linguistic analysis. A linguist who encounters such texts tries to guess the meaning of such linguistic games (this is the sphere of ethical linguistics), to decipher the riddle, to decode the text and to interpret its meanings and senses. However, it is impossible to manage without the context. Sometimes it is not enough to understand its verbal context, i.e. linguistic and stylistic; extralinguistic – visual, ethical, sociocultural, psychological – context comes into focus. [From the publication]

• Komunikacija / Communication
• Kalbotyra / Linguistics