Objektyvumo ir subjektyvumo santykis Gabrielės Petkevičaitės moraliniuose svarstymuose Pirmojo pasaulinio karo metu

LTStraipsnyje aptariamas dialektinis sąžinės pobūdis, kai individualūs moraliniai įsitikinimai koreliuoja arba atvirai konfrontuoja su objektyvia tikrove. Analizei pasirinktas lietuvių rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės „Karo meto dienoraštis“ (1914–1919) ir jame užfiksuoti moraliniai svarstymai, sąžinės įsitikinimų refleksijos socialinio ir moralinio pakrikimo – Pirmojo pasaulinio karo – metu. Straipsnyje dėmesys skiriamas individualios sąžinės subjektyvių objektyvios tikrovės vertinimų ypatumams, sąžinės įsitikinimų kismui, pasitaikančioms atrofijoms ir jų priežastims tirti. Kalbama ir apie traumines patirtis išgyvenusių žmonių sąžinės sampratos transformacijas (deformacijas). Atkreipiamas dėmesys į tai, jog G. Petkevičaitė pripažino, kad, siekiant išgyventi ir išsaugoti gyvybę, daug dalykų karo metu, neretai ir sunkūs nusikaltimai, galėjo būti vertinami kitaip. Dienoraščio tekstai atskleidė, kad, nepaisant susiklosčiusių sudėtingų situacijų, rašytoja stengėsi išlikti ištikima savo etiniams įsitikinimams bei humanizmo idealams, kiekvieną gyvybę vertinti kaip neįkainojamą vertybę. [Iš leidinio]

ENIt is considered that conscience embraces dialectic relation between objectivity and subjectivity. The conviction of an individual conscience is mere subjective conviction so it should satisfy objective moral norms. This article discusses how conscience, as the source of inward responsibility, and objective order of moral rules correlate between each other. Wartime is the limitary situation when the conflict between subjective convictions and objective occasions comes out dramatically clear. In the article it is made attempt to assess how the Lithuanian writer Gabrielė Petkevičaitė authorizes her understanding of right and justice during World War I even if it does not satisfy requirements of objective good. G. Petkevičaitė wrote all reflections of her experience in the diary named Karo meto dienoraštis (The Wartime Diary) in 1914–1919. There is presented Lithuanian writer’s attitude towards prevailing opinion that some of the unwarrantable (sometimes even criminal) actions and behavior are justifiable during such hard limitary times. The texts of the diary reveal the fact that, despite complicated situations, the Lithuanian writer remained true-hearted to humanism ideals and the truth. [From the publication]

• Bitės būdas / Marijus Šidlauskas. Bitės laikas: privataus ir viešo gyvenimo modeliai / sudarytoja Ramunė Bleizgienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013. P. 15-25.
• Gabrielės Petkevičaitės-Bitės tekstai: vertybinio mąstymo podirvis / Dalia Čiočytė. Bitės laikas: privataus ir viešo gyvenimo modeliai / sudarytoja Ramunė Bleizgienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013. P. 26-34.
• Gabrielės Petkevičaitės moralinė laikysena XIX-XX amžių sandūros Lietuvos politiniame kontekste / Skaistė Barkutė. Darbai ir dienos. 2016, t. 65, p. 9-30.
• Igno Šeiniaus dienoraštis kaip asmens tapatumo ir kūrybos (inter)tekstas / Nerijus Brazauskas. Gimtasis žodis. 2014, Nr. 8, p. 34-39. 2014, Nr. 9, p. 32-40.
• Traumos atminties vietos : Gabrielės Petkevičaitės-Bitės "Spauda leista" ir Jono Biliūno "Liūdna pasaka" / Ramunė Bleizgienė. Žmogus ir žodis. 2011, 2, p. 30-38.
• XX amžiaus lietuvių dienoraščiai : tarp literatūros ir dokumento / Rimantas Glinskis. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006. 184 p.