Algirdo Landsbergio "Graikijos vėjas" : naratyvo ypatumai ir mito intertekstas

LTStraipsnyje analizuojama lietuvių išeivių prozininko, dramaturgo, literatūros ir teatro kritiko Algirdo Landsbergio (1924–2004) novelė „Graikijos Vėjas“ (1956). Novelei taikyta naratologinė analizė remiantis Gérard’o Genette’o naratologija ir transtekstualumo teorija, taip pat pasitelkta Irinos Melnikovos intermedialumo teorija. Novatoriška tai, kad pasirinktam tekstui iki šiol tokia prieiga nebuvo taikyta. Išsamiai išnagrinėjus novelės naratyvą, atlikus erdvės ir laiko (tvarka, trukmė, dažnis) analizes, ištyrus pasakojimo būdą, paaiškėjo, kad tekste laikas susietas su erdve. Laikina įvykių seka (viena pailginta diena) perteikta chronologiškai perpasakojant ankstesnius įvykius. Pasakojimas – dvipusis: viena vertus, jį sudaro vidinis kintamas fokusavimas, antra vertus, nulinis fokusavimas. Ištyrus tarptekstinį naratyvo ryšį tarp savo ir svetimo tekstų, išryškėjo graikų kultūros konteksto svarba. Autorius itin kūrybiškai panaudojo europietišką mitologijos paveldą: transformavo klasikinį mitą apie Tesėją ironizuodamas siužetą, primindamas Tesėjo meilės istoriją ir parodijuodamas ankstesnes herojaus savybes (jėgą, drąsą, kilnius tikslus ir žygius). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Algirdas Landsbergis; Intertekstas; Lietuvių išeivių novelė; Mitas; Naratyvas; Algirdas Landsbergis; Intertext; Lithuanian exile novella; Myth; Narrative.

ENThe article analyses novella “Graikijos Vėjas” (1956) of the exile prose writer, playwright, literary and theatre critic Algirdas Landsbergis (1924–2004) by applying the narratological analysis and the theory of transtextuality. The article is based on Gérard Genette’s classical narratology and the theory of transtextuality and Irina Melnikova’s theory of intermediality. It is an innovative approach since it has not been applied for the selected text so far. The analysis of novella’s narrative, space and time (order, duration, frequency) and narrative mode has shown that there exists the relation between time and space in the text. Temporal succession of events (one extended day) is described by providing the story of earlier events in a chronological order. The narrative is twofold: on the one hand, it consists of the fixed internal focalisation, on the other hand of zero focalisation. The analysis of transtextual relation between the own and others’ texts has revealed the significance of the context of the Greek culture. The writer uses the heritage of European mythology creatively: he transforms the classical myth of Theseus by ironizing the plot, reminding the love story of Theseus and making a parody of heroes’ former features (strength, bravery, noble ambitions and actions). [From the publication]

• Mitai Algirdo Landsbgerio poezijoje / Domantė Vaišvylaitė. Vārds un tā pētišanas aspekti 2022, 26, p. 160-169.
• Moteris kaip troškimo įkūnijimas Algirdo Landsbergio novelėse / Gabija Bankauskaitė, Domantė Vaišvylaitė. Respectus philologicus. 2023, Nr. 43 (48), p. 125-136.
• Vyriškumas Algirdo Landsbergio novelėse / Gabija Bankauskaitė, Raminta Stravinskaitė. Respectus philologicus. 2021, Nr. 40 (45), p. 122-133. Wrocław : Fundacja Pobliża, 2021 P. 29-33.