LTKultūros ir religijos pažinimo svarba tarptautinių operacijų metu vis labiau pripažįstama, nors dažniausiai karių kultūrinio išprusimo poreikis įvertinamas nacionaliniame – ne NATO lygmenyje. Karių kultūrinis išprusimas nėra standartizuotas NATO lygmenyje – tai leidžia šalims narėms individualiai jį interpretuoti. Kultūrų interpretacijos laisvė nėra neigiamas dalykas per se, tačiau koordinuoto vadovavimo nebuvimas, ypač kariams dalyvaujant tarptautinėse operacijose, gali lemti tolimesnius jų veiksmų trūkumus ir toliau skatinti problemas, sietinas su kultūriniais skirtumais, atsirandančiais tiesioginės sąveikos su kita kultūra metu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendradarbiavimas; Institucionalizavimas; Karių ir civilių bendradarbiavimas; Karių kultūrinis išprusimas; Kultūrinio išprusimo institucionalizavimas; Multikultūrizmo tradicijos; NATO; NATO tapatybė; Tapatybėišprusimas; Civil-military relations; Cultural Awareness; Identity; Institutionalisation; Military cultural awareness; NATO; NATO identity; Relations; The traditions of multiculturalism; Traditions of Multiculturalism.
ENThe importance of military’s cultural and religious awareness on the international operations was increasingly recognized after the Cold war. Though, a need of military cultural awareness is usually assessed at the national state – not the NATO – level. The absence of military cultural awareness standardization during the international operations within NATO allows member states to interpret cultural awareness individually. The freedom of cultural interpretation is not an undesirable thing per se but the lack of coordinated military leadership, especially when soldiers are working in the international composition. It may lead to further deficiencies and promote such problems as “green-on-blue” attacks in Afghanistan, which can be associated with cultural differences arising from solders direct interaction with other culture. [From the publication]