Tension between everyday practice and the new museology theory : a case of the national gallery of art in Vilnius 

LTŠiame straipsnyje siekiama pristatyti Naujosios muzeologijos teoriją ir aptarti jos pritaikymo galimybes Lietuvos muziejų praktikoje. Iki šiol išsami Naujosios muzeologijos teorija, suformuota XX a. 9 dešimtmetyje ir akcentuojanti kontekstinį meno kūrinių pristatymą bei socialinį muziejų vaidmenį visuomenės kultūriniame gyvenime, Lietuvos muziejininkystėje taikoma mažai, o dailės muziejų ekspozicijų analizė šios teorijos rėmuose taip pat dar neatlikta. Pirmoje straipsnio dalyje pristatoma Naujosios muzeologijos teorija ir istoriografija, kartu su pagrindiniais autoriais, kurių pastangomis susiformavo ir buvo išplėtotas naujas požiūris į muziejaus instituciją. Antroje dalyje aptariami muziejinių kolekcijų eksponavimo principai, įskaitant estetinį, kontekstinį/edukacinį ir baltąjį kubą. Trečioje straipsnio dalyje pristatomos Nacionalinės dailės galerijos (NDG) įkūrimo aplinkybės ir, taikant Naujosios muzeologijos teoriją, analizuojama nuolatinė šio dailės muziejaus ekspozicija, kurioje ignoruojama Naujosios muzeologijos teorija ir nuolatinės kolekcijos pristatymas remiasi modernistiniu sovietiniu diskursu. Taigi, nenuostabu, kad Nacionalinės dailės galerijos nuolatinė ekspozicija susilaukė nemažai kritikos iš įvairių meno ir kultūros atstovų. Tikimasi, kad supažindinimas su Naujosios muzeologijos teorijos pagrindiniais aspektais bei Nacionalinės dailės galerijos nuolatinės ekspozicijos vertinimas padės suformuoti pagrindus naujiems Lietuvos muzeologijos tyrimams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Naujosios muzeologijos teorija; Nacionalinė dailės galerija Vilniuje; Lietuvos dailė; Nuolatinė ekspozicija; Modernizmas; Sovietinis modernizmas; New Museology; National Gallery of Art in Vilnius; Lithuanian art; Permanent collection display; Modernism; Soviet modernism.

ENThis article aims to present the main aspects of the New Museology theory and discuss the possibilities of its adaptation in Lithuanian museum practice. To date, the New Museology theory, which was formed in the 1980’s and places the emphasis on the contextual presentation of artworks and the social role museums play in public cultural life, is not widely used in Lithuanian museum practice and a comprehensive survey of art museum permanent collection displays has not been carried out in regards to this particular framework. The first part of this article presents the New Museology theory and its historiography, including main authors, who have contributed to the formation and development of the ‘new’ theory. The second part presents an overview of different methods of display, including aesthetic, contextual/educational and white cube models. The third part shows how a recent establishment of the National Gallery of Art (NGA) in Lithuania completely ignored the New Museology theory and was based on the modernist view of art history, made popular in the Soviet period. Thus, it comes as no surprise, that the permanent collection display at the NGA has received a lot of criticism from various cultural and art historians and other academics. It is expected that the presentation of the main aspects of the New Museology theory and an assessment of a permanent collection display at the National Gallery of Art will help inform Lithuanian museum practice and form a basis for further studies in Lithuanian museological research. [From the publication]

• Atminties slinktys Nacionalinės dailės galerijos ekspozicijose: nuo paveikslų monologo prie pasakojimų polilogo / Lolita Jablonskienė. Lietuvos muziejų rinkiniai. 2020, Nr. 19, p. 16-22.
• Curators with and without collections : a comparative study of changes in the curator’s work at national museums in Finland and in the Baltic states / Jana Reidla. Journal of ethnology and folkloristics. 2018, vol. 12, iss. 2, p. 115-138.