LTStraipsnyje yra nagrinėjamos lyčių politikos formavimo ir moterų dalyvavimo Lietuvos politiniame ir pilietiniame gyvenime temos. Straipsnis grindžiamas ES projekto "Plėtra, lytis ir valdymas: pilietinis ir politinis moterų dalyvavimas į ES kandidatuojančiose šalyse" rezultatais. Remiantis kokybiniais interviu su moterimis, politikėmis ir aktyvistėmis, duomenimis, aprašoma lyčių integracija, kuri įgyvendinama taikant "skersinius" veiksmų lyčių lygybės planus. Pagal šiuos planus siekiant atskirtų tikslų atsakomybė priskiriama skirtingiems vienetams. Straipsnio autorė nurodo, kad tokie "skersiniai planai" nebūtinai reiškia pokyčius politiką kuriančiose struktūrose ar praktikoje ir pastebi, kad moterų integracija vis dar lieka atskira ar išskirtinė politikos erdvė Lietuvoje. Autorė taip pat pastebi, kad pastovių veiksmų moterų integracijos srityje nebuvimas ir bendra Lietuvos politikos kultūra neskatina vykdomų veiklų šioje srityje įvertinimo.Reikšminiai žodžiai: Lyčių lygybės strategija; Lyčių lygios galimybės; Lyčių politika; Stojimas į Europos Sąjungą; Gender equality; Gender mainstreaming; EU accession.
ENThe article deals with the questions of gender policy formation and women's participation in Lithuanian political and civil life. It is based on the results of the EU 5th Framework project 'Enlargement, Gender and Governance: The Civic and Political Participation of Women in the EU Candidate Countries'. Drawing on qualitative data from interviews with women politicians and activists, the article mainly describes gender mainstreaming as implemented through 'transversal' action plans for gender equality. These action plans assign responsibility to different units for the delivery of different objectives. The author points out that 'transversāliem' involves no necessary change in policy-making structures or practice, and argues that gender mainstreaming continues to be designated as a distinct or separate policy space in Lithuania. The author also notes that the absence of a stable commitment to gender mainstreaming and the general policy culture of Lithuania are not conducive the evaluation and impact assessment activities in this area. [From the publication]