Egzistencinio teizmo ir ateizmo tiesos perskyra : J. Girniaus ir A. Maceinos perspektyva

LTStraipsnyje analizuojama Juozo Girniaus religinė filosofija, kurioje jis skirsto tiesą į teistinę ir ateistinę. Pirmoji teigia, kad Dievas egzistuoja, o antroji Dievo egzistavimą neigia. Straipsnio autorius atkreipia dėmesį į tai, kad teizmo Dievo buvimo tiesa yra abstrakti, stokojanti kultūrinės bei socialinės tikrovės, kadangi yra daug skirtingų krikščioniškų bažnyčių bei jų konfesijų; protestantai ir katalikai vadovaujasi skirtingomis Šv. Rašto ir Jėzaus mokymo sampratomis. Dėl šios priežasties straipsnyje minimas Johno Locke’o Tolerancijos laiškas, kur pabrėžiamos liberalios pilietinės teisės, ginančios piliečius nuo įvairių bažnyčių tikratikių, kuomet šie naudoja religiją kaip instrumentą politiniams interesams bei galiai. Kitos straipsnio dalys skirtos Antano Maceinos egzistencinio skundo analizei, kuris šiam filosofui yra religinės žmogaus prigimties įrodymas: mat kai žmogus kenčia, ji(s) skundžiasi, o skundas galiausiai (kai kiti žmonės nepajėgia pateikti įtikinamo kančios pateisinimo) yra nukreiptas į Dievą. Maceina interpretuoja Jobo istoriją iš Senojo Testamento tam, kad įrodytų religinę egzistencinio skundo prasmę, o pats egzistencinis skundas taptų pranašesnis už Martino Heideggerio egzistencinį nerimą (Sorge). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: J. Girnius; Dievas; Būtis; Teizmas; Ateizmas; Filosofija; Antanas Maceina; Egzistencinis skundas; J. Girnius; God; Being; Theism; Atheism; Philosophy; A. Maceina; Existential complaint.

ENThe article analyses J. Girnius’s religious philosophy in which he divides the truth of theism and atheism. The former claims God’s existence, the latter negates it. The author of the article calls the reader’s attention to the fact that the truth of theism of God as existing is abstract, void of cultural and social reality, because there are so many different denominations of various Christian churches, Protestants and Catholics share different approaches to the meanings of the Bible and teaching of Jesus. For this reason the article mentions the letter of tolerance by John Locke, whoes liberal civic ideas wanted to defend citizens from true-believers of various denominations when religion was used as an instrument for political interests and power. The other parts of the article are devoted to the analyses of A. Maceina’s concept of existential complaint, which for him is a proof of the human’s religious nature. When a human is suffering s/he is complaining. and when fellow humans cannot provide a reason, s/he is complaining ultimately to God. Maceina interprets the story of Job from the Old Testament in order to prove the religious meaning of existential complaint as superior to Heidegger’s existential Sorge. The article concludes that for a possible reconciliation of the divided truth of theism and atheism we should look into the philosophy of W. James’ pragmatism and R. Rorty’s neopragmatism. [From the publication]