LTStraipsnyje aptariama Lietuviškos spaudos ir tautinės tapatybės sąsajos Vilniaus vyskupijoje 1864-1915 m. Lietuvių spauda Vilniaus vyskupijoje, kaip ir kitose Lietuvos dalyse, buvo vienas svarbiausių tautinės tapatybės ugdymo veiksnių. Pagal lietuvių spaudos plitimo, vartojimo ir tautinės tapatybės ugdymo mastą bei kokybę 1864-1905 metų laikotarpį sudaro du tarpsniai, kurios skiria 1904-1905 metai. Vilniaus vyskupijoje visą laiką vyravo lietuvių religinė spauda, katalikiški periodiniai leidiniai, būdingi gyventojų religinei konsolidacijai ir silpnai besiplėtojančiai sekuliarizuotai kultūrai. Religinės spaudos pagrindu kūrėsi katalikiška periodinė spauda, kuri drauge su katalikiškomis kultūros švietimo draugijomis (antruoju tarpsniu) buvo svarbus veiksnys, užtikrinęs nuolatinį organizuotą lietuvių tautinės tapatybės ugdymą, jos socialinės terpės plėtrą. Dėl Vilniaus vyskupijos katalikų tautinių ypatybių lietuvių dvasininkai buvo svarbiausi lietuviškosios spaudos organizatoriai. Kadangi lietuviškos spaudos plitimas labai priklausė nuo parapijų dvasininkų veiklos, tai ir lietuvių tautinio tapatumo raiška plėtojosi kone sinchroniškai, židiniais, kurie, vieną kartą susikūrę, vėliau tapo maždaug stabilūs. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuviška spauda; Tautinė tapatybė; Vilniaus vyskupija.
ENThe article discusses the connection between Lithuanian press and the national identity in the diocese of Vilnius in 1864-1915. Lithuanian press in the diocese of Vilnius, like in the other parts of Lithuania, was one of the most important factors in fostering the national identity. Based on the extent of the Lithuanian press‘ circulation, its usage and the capacity to contribute to the national identity, the period of 1864-1905 is divided into two stages, separated by the years 1904-1905. The diocese of Vilnius was always dominated by Lithuanian religious literature, Catholic periodical publications, related to the population‘s religious consolidation and weak secular culture. Catholic periodical literature, which was patterned after the religious press, along with the Catholic societies of culture and education (second stage) was an important element which secured consistent fostering of Lithuanian national identity and the expansion of its social matrix.