Social network size, personality and well-being in preretirement and retirement

LTPsichologiniai išeinančių ir išėjusių į pensiją asmenų gerovės tyrimai tampa vis dažnesni. Nors gerovė yra svarbi visais asmens raidos etapais, išeinantieji ir išėjusieji į pensiją susiduria su išskirtinėmis problemomis. Išėjimas į pensiją yra lūžis asmens gyvenime, tačiau jo poveikis asmens gerovei gali būti susijęs su įvairiais veiksniais. Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti socialinio tinklo dydžio, asmenybės ir gerovės sąsajas prieš išeinant į pensiją ir pensijoje. Tyrimo imtį sudarė 788 dalyviai. Jie buvo priešpensinio (N=368, vidutinis amžius M=55,56, SD=3,68) ir pensinio (N=420, vidutinis amžius M=72,25, SD=7,42) amžiaus. Tyrimo imtis savo struktūra atitinka 50 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų populiacijos struktūrą. Visi tyrimo dalyviai atsakė į demografinius klausimus ir užpildė socialinio tinklo dydžio klausimyną, NEO-FFI klausimyną ir Lietuviškąją psichologinės gerovės skalę (LPGS-S). Nustatyta, kad amžius ir neurotiškumas neigiamai siejasi su gerove, o išsilavinimas, darbas pensiniu ar priešpensiniu laikotarpiu, ekstraversija, atvirumas patyrimui, sutarumas, sąmoningumas ir socialinio tinklo dydis šiame tyrime su gerove siejosi teigiamai. Asmenybės bruožai paaiškino didžiausią dalį gerovės sklaidos, palyginti su demografiniais kintamaisiais ir socialinio tinklo dydžiu. Ryšys tarp gerovės ir socialinio tinklo dydžio buvo nereikšmingas, kai jis tirtas tik dirbančiųjų imtyje. Vis dėlto maža, tačiau reikšminga sąsaja siejo socialinio tinklo dydį su gerove nedirbančiųjų imtyje. Apibendrinant – šis tyrimas leidžia geriau suprasti socialinio tinklo dydžio ir darbinio statuso sąsajas su gerove prieš išeinant į pensiją ir išėjus į ją, net atsižvelgiant į asmenybės bruožų svarbą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socialinio tinklo dydis; Asmenybės bruožai; Gerovė; Pensija; Social network size; Personality traits; Well-being; Retirement.

ENFocus on the well-being of retired adults, as well as people approaching retirement, has been growing in the psychological domain. Although well-being is an import aspect of life in any age, adults in preretirement and retirement face unique challenges. The impact of retirement on a person’s well-being may vary depending on many factors. The general aim of this study was to investigate the links that well-being has with social network size and personality in preretirement and retirement. Overall, 788 adults participated in this study. Participants were divided into two groups: younger than statutory retirement age (N=368, M age=55.56, SD=3.68) and older than statutory retirement age (N=420, M age=72.25, SD=7.42) individuals. The sample represents the composition of Lithuanian population over 50 years old. Participants completed a questionnaire including questions about their gender, age, education, retirement, social network size (Social network size questionnaire), personality (NEO five-factor inventory (NEO-FFI)) and well-being (The Lithuanian Well-Being Scale for adults (LPGS-S)). Results show that being fully retired and with neuroticism negatively relates to well-being. On the other hand, higher level of education, not being fully retired from work, extraversion, openness to experiences, agreeableness, conscientiousness and social network size positively relates to well-being. Personality traits that were most predictive of well-being were those that compared to demographic factors and social network size. Furthermore, for preretired individuals, the relationship between social network size and well-being was nonsignificant. In contrast, although small but significant differences were observed in the fully-retired, older adults group. Overall, the findings of this study show the importance of personality traits, social network size and retirement from work in older age. [From the publication]