LTStraipsnyje apžvelgiamos kelios Lietuvoje ir Latvijoje lyginamuosiuose kultūrologiniuose tyrimuose aktualizuojamos regioninės kolektyvinės atminties sampratos. Jas aptariant išskiriami du populiariausi, skirtingi, bet susiję, jas apibrėžiantys kolektyvinės tapatybės modeliai: Baltijos ir baltų. Pirmasis, vis labiau plėtojamas pragmatinėje mokslo ir švietimo praktikoje, tarptautiniuose kultūrologiniuose diskursuose, daugiausia remiasi geopolitinio Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrumo prielaida. Antrasis pirmiausia numato etnolingvistinę, etnokultūrinę lietuvių ir latvių bendrystę. Straipsnyje aptariamos jų abiejų sąsajos, teorinės gairės bei ryškiausi šios srities tyrimų probleminiai aspektai. Pirmoji straipsnio dalis skirta Baltijos atminties fenomenui, antroji – baltų. Pateikiamais literatūriniais ir literatūrologiniais termino Baltija vartosenos pavyzdžiais išryškinama juo apibrėžiamos atminties sampratos problematika, naujai interpretuojamos ar nesistemingai vartojamos terminijos atvejai. Plėtojant baltų atminties sampratą ir tyrimo lauką, siūlomos kelios galimos lyginamųjų lietuvių ir latvių kolektyvinės atminties studijų perspektyvos bei istoriografinės paralelės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Latviai; Baltai; Baltija; Regioninė tapatybė; Kolektyvinė atmintis; Latvians; Balts; Baltics; Regional identity; Collective memory.
ENThe present article deals with the concepts of regional collective memory and intercultural identity actualized in Lithuanian and Latvian comparative cultural studies. The phenomena of memory of the Baltic region (Latvia, Lithuania, Estonia) and memory of the Balts (Lithuanians, Latvians), their differences and intersections are briefly discussed in the research part. The former is defined as a geopolitical regional construction, and the latter as a result of traditional common ethnocultural and ethnolinguistic development of two Baltic nations. Some examples of the usage of the term Baltic in literature and literary studies highlight the problems of the concept of regional memory and cases of newly interpreted or unsystematically used terminology. Lithuanian translations of the title of the poems Baltijas eleģijas (The Baltic Elegies) by Ivars Ivasks, Am Baltischen Meer (The Baltic Sea) by Durs Grünbein, or the essay Bałtowie (The Balts) by Czesław Miłosz could stand as examples. Developing the concept and the research field of Baltic (Latvians and Lithuanians) memory, several possible perspectives of comparative studies of Lithuanian and Latvian collective memory are suggested. Memories of exile and migration, the areas of the Lithuanian-Latvian border, the capital cities Riga and Vilnius, the periods of independence and between the wars, and the Holocaust could be taken as places of memory revealing historiographical parallels. [From the publication]