Mirusiųjų deginimo paprotys viduramžių Lietuvoje : kompleksinis požiūris į XIII-XIV a. degintinius kapinynus
LTStraipsnyje kalbama apie viduramžių Lietuvos degintinių kapinynų (XIII–XIV a.) geografiją, topografiją ir aplinką, išskiriami ir apžvelgiami regioniniai laidojimo vietų panašumai bei skirtumai. Tyrimo tikslas – išnagrinėti viduramžių degintinių kapinynų bruožus ir apibrėžti laidojimo vietų sampratą. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, straipsnyje pirmą kartą į XIII–XIV a. degintinius kapinynus žvelgiama kompleksiškai: nagrinėjamas kapinynų ir juos naudojusių bendruomenių santykis, ryšys su supančia aplinka, o laidojimo vietų atmintis ir vaizdiniai atskleidžiami remiantis kalbos bei tautosakos duomenimis. Pabaigoje degintinių kapinynų būklė aptariama žvelgiant iš šiandieninės paveldosaugos perspektyvos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mirusiųjų deginimo paprotys; Viduramžiai; Topografija; Tautosaka; Paveldosauga; Cremation custom; Middle Ages; Topography; Folklore; Heritage management.
ENThis article talks about the geography, topography, and environment of Lithuania’s medieval (13th–14thcentury) cremation cemeteries, distinguishing and surveying the regional similarities and differences of the burial sites. The aim of the research was to investigate the features of medieval cremation cemeteries and to define a burial site conception. In order to realise this aim, the article looks at 13th–14th-century cremation cemeteries from a complex perspective for the first time: it examines the relationship between cemeteries and the communities that used them, the ties with the surrounding environment, and the remembrance of the burial sites, vividly revealing them through language and folklore data. Finally, it discusses the condition of the cremation cemeteries from the perspective of modern heritage management. [From the publication]
