Pauzių trukmė skaitomoje lietuvių kalboje

LTPauzės lietuvių kalboje beveik netirtos. Šio tyrimo tikslas – nustatyti, kada ir kokios trukmės pauzių linkstama daryti skaitomoje lietuvių kalboje. Tyrimo medžiagą sudaro 12 profesionalių aktorių garsinės kalbos įrašų (skaitytas tas pats tekstas po tris kartus, teksto ilgis – 167 leksemos). Skaitomoje kalboje pastraipos ir sakiniai visada atskiriami pauzėmis, sakinio viduje pauzės yra fakultatyvios, bet jos beveik neišvengiamos tarp sintagmų, kurias sudaro glaudžiai gramatiškai susiję žodžių junginiai. Ilgiausios pauzės paprastai atsiranda tarp pastraipų. Pauzės tarp sakinių daugeliu atvejų yra trumpesnės (vidutiniškai 0,7 karto) nei tarp pastraipų. Sakinių viduje daromų pauzių trukmė labiausiai įvairuoja, jų trukmės vidurkis beveik perpus mažesnis nei pauzių tarp sakinių. Gana fakultatyvus šių pauzių atsiradimas ir didelis trukmės variantiškumas leidžia daryti išvadą, kad skaitomas tekstas frazuojamas ir jo įtaigumas kuriamas ne tik pauzėmis. Pauzės visada atsiranda ten, kur labai aiški vizuali ir gramatinė-semantinė atskirtis (pastraipa, sakinio ribos, sudėtinio sakinio dėmenys). Kitais atvejais pauzių atsiradimas ir jų trukmė yra fakultatyvūs, priklausantys nuo skaitovo intencijų, galbūt įgimtų ypatybių ir įgūdžių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pauzė; Pastraipa; Sakinys; Sintagma; Pauses; Paragraphs; Sentences.

ENPauses in Lithuanian speech have not been researched extensively. The aim of this research is to determine tendencies to pause as well as the duration of pauses in non-spontaneous Lithuanian speech. The research material consists of 12 professional actors‘ speech recordings (the same text was read three times by each actor; the length of the text is 167 words). In non-spontaneous speech, pauses between paragraphs and sentences are produced every time, while inside a sentence they are facultative and almost inevitable between syntagmas, which are formed from closely grammatically related word combinations. The longest pauses usually emerge between paragraphs. In most cases pauses between sentences are shorter (on an average 0.7 times) than between paragraphs. The length of pauses inside sentences varies the most; the average of their length is nearly two times shorter than the average of pauses between sentences. A rather facultative formation of these pauses and a great variability of their length allows drawing a conclusion, that a written text is phrased and its suggestibility is created not only by pauses. Pauses always occur where visual and grammatical-semantic separation is very clear (paragraphs, boundaries of a sentence, components of a composite sentence). In other cases the occurrence of pauses and their length are facultative, dependent on a reader‘s intentions and perhaps innate features and skills. [From the publication]

• Intonuoto garsyno kūrimo principai / Asta Kazlauskienė, Gailius Raškinis. Žmogus ir žodis. 2013, 1, p. 101-110.
• Lietuvių kalbos intonacinių kontūrų funkcinės galimybės / Gintautas Kundrotas. Žmogus ir žodis. 2010, 1, p. 42-47.
• Loginis ir frazės kirtis informaciniuose tekstuose / Rūta Kazlauskaitė. Žmogus ir žodis. 2015, 1, p. 37-50.
• Pastabos dėl lietuvių kalbėjimo tempo / Asta Kazlauskienė, Kristina Veličkaitė. Acta linguistica Lithuanica. 2003, t. 48, p. 49-57.
• Prosodic phrasing in Lithuanian: preparatory study / Sigita Dereškevičiūtė, Asta Kazlauskienė. Baltic journal of modern computing 2022, vol. 10, iss. 3, p. 317-325.
• Rašytinio teksto aktualioji sakinio skaida / Jolanta Vaskelienė. Žmogus ir žodis. 2015, 1, p. 87-99.
• Retorika : iškalbos stilistika / Regina Koženiauskienė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2001. 461 p.
• Tarpfrazinių pauzių trukmė skaitomoje kalboje / Asta Kazlauskienė, Eidmantė Kalašinskaitė. Respectus philologicus. 2020, Nr. 37 (42), p. 35-46.