Žemaičių Kalvarijos Kalnų maldyno istorija, muzika ir apeigos

LTŽemaičių Kalvarijos Kalnai – tai Žemaičių Kalvarijos miestelio vietovėje 19- oje koplyčių įrengtas 19-os stočių, 20-ies vietų Kryžiaus kelias. „Žemaičių Kalvarijos Kalnais“ vadinamas ir maldynas, skirtas šias stotis, vietas apvaikščioti meldžiantis. Šis maldynas Žemaitijoje naudojamas ir gavėnios metu Didįjį Penktadienį ir Šeštadienį bažnyčiose bei šermenų ir mirusiųjų minėjimo namuose metu. „Kalnai“ – Lietuvos Katalikų Bažnyčios dvasininkijos ir Žemaičių krašto liaudies bei religinių knygų redaktorių naudojamas, religinei praktikai nusakyti skirtas terminas, kilęs iš 1681 m. leistos pirmos redakcijos maldaknygės titulinio pavadinimo. Vėliau „Kalnų“ maldos ir giesmės buvo įtrauktos į vėlesnes maldaknyges. Po II Vatikano Susirinkimo (1962–1965) nuostatų paskelbimo pradėtos leisti naujos Kalnų maldų ir giesmių redakcijos. Šis faktas padėjo pastebėti iškilusią „Kalnų“ maldyno maldų ir giesmių literatūrinių ir muzikinių tekstų kaitos ir raiškos problematiką. Problematika leido suformuluoti tyrimo objektą – „Kalnų“ maldyno maldos, giesmės, muzika ir apeigos.Tyrimo tikslas – išanalizuoti „Kalnų“ maldynų maldų ir giesmių literatūrinių ir muzikinių tekstų bei jų muzikos ir apeigų kilmę, istoriografinę raidą, kaitos priežastis. Atliktas tyrimas pagrindė darbo pradžioje iškeltą hipotezę, kad „senųjų“ „Kalnų“ maldyno maldos, giesmės bei jų muzika nėra sukurtos (išskyrus stočių / vietų intencijas ir maldą „Melskimės“ bei giesmes „Karalienė maloninga“ ir „Dangaus Karaliaus Motina švenčiausia“), kaip yra teigiama, o kontrreformacijos metu vienuolių jėzuitų, pranciškonų ir dominikonų iniciatyva iš lenkų maldynų ir giesmynų Jėzaus Kristaus kančios minėjimui skirtų kreipinių ir aklamacijų bei giesmių sudarytas ir parengtas maldynas, kuris, remiantis II Vatikano Susirinkimo (1962–1965) dokumentais, vietos Bažnyčios kunigų ir vienuolių buvo naujai redaguotas bei perkurtas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žemaičių Kalvarija; Maldynas; Liturginė muzika; Etnologija; Muzikologija; Žemaičių Kalvarija; Prayer book; Liturgical music; Ethnology; Musicology.

ENResearch goal – to analyse literary and musical texts of prayers and hymns in “Hills” prayer books and the origins of their music and rites, historiographic development and reasons for variations. The research validated the hypothesis that prayers, hymns and their music in the “old” “Hills” prayer book are not created (except for intentions of stations and prayer “Let us pray” and hymns “Gracious Queen” [“Karalienė maloninga” – in Lithuania\ and “The most sacred Mother of Heavenly King” [“Dangaus Karaliaus Motina švenčiausia” – in Lithuania]) as it is stated, but composed and prepared prayer book on the initiative of Jesuit, Franciscan and Dominican monks based on calls, acclamations and hymns dedicated to the commemoration of the Pas¬sion of Jesus Christ in polish prayer books and hymnals during the time of counter reformation. It was newly edited and recreated by local priests and monks based on the documents of the Second Vatican Council (1962-1965).

• "Balsas truba swieta judins, ir numirusius pabudins" : malda su pučiamaisiais instrumentais liaudiškojo pamaldumo tradicijoje / Rūta Žarskienė. Tautosakos darbai 2018, 55, p. 177-197.
• Laidotuvių repertuaras ir paribių gyventojų tapatybė: Raseinių rajono atvejis / Rūta Žarskienė. Lietuvos muzikologija. 2019, 20, p. 177-187.
• Vilniaus krikščionių bažnytinių giesmių melodijų sąsajos: nuo pirmųjų įtakų XVII a. iki XXI a / Margarita Moisejeva. Tautosakos darbai 2024, 67, p. 86-104.