Bardziej polski niż sami Polacy. O młodopolskiej twórczości Józefa Albina Herbaczewskiego

LTJuozapas Albinas Herbačiauskas, žinomas Lenkijoje kaip Józef Albin Herbaczewski (1876-1944), lietuvis, kuris diktavo lenkams etinius standartus ir norėjo projektuoti lenkų kultūrinę politiką nelaisvės metais, betarpiškai prieš I pasaulinį karą. Herbačiauskas norėjo būti labiau „lenkiškas“ negu lenkai. Tikrąją lenkybę siejo su ištikimybe Katalikų bažnyčiai. Gindamas etikos standartus, reiškė pastabas rašytojams, anksčiau ir šiandien pripažintiems kaip lenkų moralinė sąžinė: Stefanui Żeromskiui ir Stanisławui Wyspiańskiui, taip pat ir įžymiam literatūros kritikui Stanisławui Brzozowskim. Išskirtiniu atkaklumu jis degė Tadeuszui Micińskiui, tai buvojo savotiška idee fixe. Straipsnis yra skirtas 1905-1913 m. Herbačiausko pažiūroms lenkų kultūros atžvilgiu ir jo asmeniniams išpuoliams lenkų rašytojų adresu. Ir neleisk mūsų gundyti autorius sakė jiems, ką ir kaip turi rašyti, ko ir kaip turi nerašyti, kad tikrai užsitarnautų lenkų rašytojo vardą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dvikalbystė; Etika; Juozapas Albinas Herbačiauskas; Kūryba; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lenkiškumas; Literatūra, lenkų k.; Modernizmas; Stanislavas Brzozovskis; Stefanas Žeromskis, Stanislavas Vyspianskis; Tadeušas Micinskis; Bilinguism; Creation; Ethics; Jozef Albin Herbaczewski; Juozapas Albinas Herbačiauskas (Jozef Albin Herbaczewski); Lithuania; Lithuanian literature, Polish; Modernism; Polishness; Stanislaw Brzozowski; Stefana Zeromski, Stanislaw Wyspianski; Tadeusz Micinski.

ENJuozapas Albinas Herbačiauskas (1876-1944), also known as Józef Albin Herbaczewski in Poland, was a Lithuanian who stated ethical standards to Poles and desired to design Polish cultural politics during the years of occupation, without a pause before the Word War I. Herbačiauskas wanted to be more Polish than the Poles themselves. He linked true Polonism with the faithfulness to the Catholic church. While defending the ethical standards he criticized writers, who, earlier and nowadays were recognized as Polish moral consciousness: Stefan Zeromski and Stanisław Wyspiański, also a famous literary critic Stanisław Brzozowski. With an exceptional persistence, he was ardent towards Tadeusz Miciński and it was peculiar idée fixe. The article is dedicated to the worldview of Herbačiauskas during 1905-1913, regarding Polish culture and is also about his personal attacks towards the Polish writers. The author of "And lead us not into temptation" constantly postulated what and how the authors had to write, what and how they must not write to deserve a name of a true Polish writer.