Twórczość litewskich i polskich pisarzy dwujęzycznych w kontekście komparatystyki dyskursywnej
LTDabartis, XX amžiaus perspektyva ragina ieškoti naujos aprašymo ir interpretacijos kalbos, tame tarpe lietuvių ir lenkų dvikalbių rašytojų bilingvistinės poetikos. Literatūros prioriteto atmetimas leidžia sukurti naują bilingvistinių tyrimų semantinį lauką diskurso komparatyvistikos kontekste. Gimsta įvairūs modeliai, susieti kaip su svarbiausiais, tapusiais kanonu lietuvių literatūros rašytojais (Maironis, A. Baranauskas, V. Kudirka), taip ir antraeiliais (K. Bogušas, L. A. Jucevičius). Yra aktualūs, tarpusavyje persipina visokie diskursai: estetinis, tapatybės, regioninis, folklorinis, istorinis, antropologinis, lingvistinis ir kiti. Jie išryškina anksčiau nepastebėtus kūrinių bruožus; vertas dėmesio perėjimas iš vieno kalbos kodo į kitą, šio proceso verbalizavimas, mentalinių bruožų įsisavinimas įvairiuose kultūros modeliuose. Postmodernistinė kultūra yra labai jautri dialogui. Dvikalbių rašytojų kūrybos skaitymas, atsižvelgiant į įvairius diskursus, priveda prie šiandien aktualių klausimų, prie daugiakultūrinės erdvės, kurioje esame. [Iš leidinio]
