Tarptautinės fonetinės abėcėlės taikymo lietuvių tarmių garsams galimybės

LTStraipsnis skirtas lietuvių tarmių transkripcijos klausimams. Jame aptariamas tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA, angl. International Phonetic Alphabet [IPA]) santykis su pastaruoju metu plačiai taikomais Palemono rašmenimis. Lietuvoje beveik ištisą šimtmetį, nuo XX a. pr. iki XXI a. pr., gyvuoja tradicija užrašyti tarmių tekstus Georgo Gerullio adaptuota vadinamąja kopenhagine transkripcija. Susiformavusi lietuvių transkripcijos sistema didele dalimi ženklų skiriasi nuo kitų kalbų, net nuo artimiausių kaimynų latvių, todėl tyrėjai dažnai susiduria su problemomis, kylančiomis gretinant kelių kalbų tyrimų rezultatus. Skirtingos transkripcijos klausimai tapo dar aktualesni XXI a. pr., įsigalint kiekybiniams kalbų variantiškumo matavimams, kurie dažniausiai atliekami identiško duomenų pateikimo reikalaujančiomis kompiuterinėmis programomis. Diskusinio pobūdžio straipsnyje analizuojamos TFA simbolių taikymo lietuvių tarmių garsams galimybės, aptariami balsių, priebalsių, kai kurių fonetinių požymių ir prozodinių vienetų žymėjimo atitikmenys Palemono ir TFA rinkiniuose, teikiama abiem sistemomis transkribuotų žodžių pavyzdžių iš įvairių lietuvių patarmių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių tarmės; Fonetika; Tarptautinė fonetinė abėcėlė (TFA); Transkripcija; Vokalizmas; Konsonantizmas; Prozodija; Lithuanian dialects; Phonology; International Phonetic Alphabet (IPA); Transcription; Vocalism; Consonantism; Prosody.

ENThe paper discusses the issues of transcription of Lithuanian dialects. It compares the International Phonetic Alphabet (IPA) with the characters of the currently popular font Palemonas. From the 20th to the 21st century, almost for a whole century, there has been a tradition in Lithuania to mark texts of Lithuanian dialects using the so-called Copenhagen transcription that was adapted by Georg Gerullis. The established Lithuanian transcription system largely differs from those applied in other languages, even from the closest neighbours Latvians. Therefore, researchers are often confronted with the problems of comparing the research results of several languages. In the 21st century the issues of different transcriptions became more relevant after quantitative measurements of language variance became popular. They are usually made by computer programs which require identical data. The discussion paper analyses the opportunities for IPA application to the sounds of Lithuanian dialects, discusses the marking correspondences of vowels, consonants, some phonetic features and prosodic units in the font Palemonas and IPA, and provides examples of words from various Lithuanian subdialects transcribed by applying both systems. [From the publication]

• Actualities and methodological challenges of comparative experimental sound research in standard Baltic languages / Jurgita Jaroslavienė. Buletin ştiinţific - Universitatea de Nord din Baia Mare. Seria A, Fascicula filologie 2019, t. 28, p. 45-67.
• Application of dialectometric methods in research on Lithuanian dialects / Agnė Čepaitienė. Lithuanian dialectology profiles: problems and findings / compiled by Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. P. 217-248, 306.
• A Quantitative analysis of the Eastern Aukštaitian subdialects of the Lithuanian language / Agnė Čepaitienė, Rima Bakšienė. Scando-slavica. 2020, vol. 66, no 1, p. 144-180.
• „Atsimenu“: afrikata ar sprogstamojo ir pučiamojo priebalsio samplaika? / Asta Kazlauskienė. Kalbų studijos. 2020, Nr. 36, p. 46-55.
• Dar kartą dėl aukštaičių patarmių transkripcijos tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis (keletas tikslintinų atvejų) / Rima Bakšienė. Acta linguistica Lithuanica. 2022, t. 86, p. 165-183.
• Different IPA equivalents for some Lithuanian and Latvian vowels / Jurgita Jaroslavienė. Acta linguistica Lithuanica. 2017, t. 77, p. 196-218.
• Instrumental research into the qualitative characteristics of the vocalism variants in the subdialect of Šakiai / Rima Bakšienė. Lithuanian dialectology profiles: problems and findings / compiled by Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. P. 70-84, 296-297.
• Kauno rajono kalbinis variantiškumas - "Tarmyno" modelio kūrimo pagrindas / Rima Bakšienė. Respectus philologicus. 2021, Nr. 39 (44), p. 73-88.
• Keletas tikslintinų žemaičių patarmių transkripcijos TFA rašmenimis atvejų / Rima Bakšienė. Acta linguistica Lithuanica. 2023, t. 88, p. 126-144.
• Labializuotų bendrinės lietuvių kalbos balsių eksperimentinis tyrimas / Edita Ledichova. Bendrinė kalba. 2020, 93, 1 pdf (32 p.).
• Les Sons du français et du lituanien : analyse comparée des traits articulatoires en vue de l’enseignement du lituanien aux francophones / Loïc Boizou, Asta Kazlauskienė. Darnioji daugiakalbystė. 2020, No. 17, p. 173-196.
• Lietuvių dialektologijos profiliai: XXI amžiaus pradžios regioniniai variantai, jų santykiai ir perspektyvos / Violeta Meiliūnaitė, Agnė Čepaitienė, Diana Dambrauskienė, Žydrūnas Šidlauskas, Nijolė Tuomienė, Simona Vyniautaitė, Danutė Valentukevičienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2021. Elektroninis (PDF), 255 p.
• Lietuvių kalbos instituto istorija. D. 1, Lietuvių kalbos ir kalbotyros institucionalizacija / Danguolė Mikulėnienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2021. 243 p.
• "Lietuvių kalbos žodyno" Tarmių kartoteka - elektroninis duomenynas lietuvių tarmių ir kitų kalbų kontaktams tirti / Jolita Urbanavičienė. Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika / sudarytojos: Jolita Urbanavičienė, Aurelija Gritėnienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. P. 29-53.
• Lietuvių patarmių transkripcija TFA simboliais : vakarų aukštaičiai šiauliškiai / Rima Bakšienė. Acta linguistica Lithuanica. 2017, t. 77, p. 237-254.
• Lietuvių tarmių transkripcija IPA simboliais: pietų aukštaičių ypatybių analizė / Rima Bakšienė. Vārds un tā pētišanas aspekti. 2018, 22 (1/2), p. 10-20.
• Methodological diversity and complexity in comparative experimental sound research / Jurgita Jaroslavienė. Lithuanian dialectology profiles: problems and findings / compiled by Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. P. 50-69, 295-296.
• Pasvalio geolektas: tarminės ypatybės dialektometrijos požiūriu / Agnė Čepaitienė. Taikomoji kalbotyra. 2019, 12, p. 39-74.
• Petro Būtėno aprašytų XX a. pradžios okuojančių šnektų ribų rekonstrukcija / Agnė Čepaitienė, Aidas Gudaitis. Petras Būtėnas: skiriama 125-osioms gimimo metinėms / sudarytoja Lionė Lapinskienė. Panevėžys : Komunikacijos centras "Kalba. Knyga. Kūryba", 2021. P. 45-64.
• Pietų žemaičių raseiniškių šiaurinės dalies tarmiškumo pokyčiai (XX a. 2-oji pusė – XXI a. 2-asis dešimtmetis) / Diana Dambrauskienė. Acta linguistica Lithuanica. 2022, t. 87, p. 270–291.
• Priedzūkio tarminių ypatybių rekonstrukcija horizontaliajame ir vertikaliajame kontinuume: Kauno marių dugno atvejis / Žydrūnas Šidlauskas. Acta linguistica Lithuanica. 2023, t. 89, p. 211-235.
• Tarminiai grafolektai XXI amžiaus pradžioje kaip tarminių kodų gyvybingumo ir tęstinumo apraiška / Daiva Aliūkaitė, Violeta Meiliūnaitė. Verbum. 2022, t. 13, 1 pdf (13 psl.).
• Tarmiškumo bruožų nomenklatūra: nuo tarminių požymių prie tarmiškumo žymenų / Danguolė Mikulėnienė. Respectus philologicus. 2019, Nr. 35 (40), p. 51-62.
• "Tarmynas" – Lietuvos vietinių kalbos variantų duomenų bazės modelis : ko ieškoti, ką galima rasti ir kaip lengva juo naudotis / Agnė Čepaitienė, Danguolė Mikulėnienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. Elektroninis (PDF), 119 p.
• Tauragės zonos tarmiškumas: tarminių požymių realizacijos pokyčiai (XX a. antroji pusė – XXI a. antrasis dešimtmetis) / Diana Dambrauskienė. Lietuvių kalba. 2022, 17, p. 92-108.
• The Phonetic interaction of prosodic elements in the Baltic languages: a tentative theoretical model / Evaldas Švageris. Baltistica. 2023, t. 58, Nr. 2, p. 195-224.