Lietuvos inovacijų politika nacionalinių inovacijų sistemų raidos kontekste

LTPasataruoju metu jau niekas neabejoja inovacijų svarba siekiant ekonomikos augimo. Tačiau nors inovacijų teorija kaip atskira disciplina susiformavo visai neseniai, pradinė inovacijos ir jos skatinimo būdų koncepcija jau nuėjo ilgą evoliucijos kelią. Dabartinis inovacijos traktavimas gerokai skiriasi nuo pirminio jos įsivaizdavimo. Iš pradžių inovacija buvo suvokiama kaip linijinis procesas, prasidedantis, kai išrandama nauja technologija, ir pasibaigiantis ją naudojant produktams gaminti. Kiek vėliau buvo pripažinta, kad į inovacijas derėtų žiūrėti kaip į tęstinį, evoliucinį procesą, lemiamą institucinių normų ir socialinių susitarimų, taip pat santykių tarp organizacijų ir individų. Vis daugiau dėmesio imta skirti žinių vaidmeniui, jų vadybai, laviruojant tarp vis labiau kompleksinio žinių pobūdžio ir atskirų įmonių poreikio ypač siaurai specializuotoms žinioms. Pastaruoju metu inovacijos sąvoka suprantama taip plačiai, kad vis dažniau kalbama apie inovacijas, sukurtas remiantis rinkos poreikiais, nevykdant jokių mokslinių tyrimų. Kartu nuolat vyksta diskusijos dėl inovacijų politikos priemonių ir jas įgyvendinančių institucijų vaidmens. Straipsnio tikslas – apžvelgti nepriklausomos Lietuvos inovacijų politiką pasaulyje vykstančių procesų raidos ir skirtingų požiūrių kontekste bei nurodyti svarbiausias tolesnio jos tobulinimo gaires, atitinkančias inovacinių procesų evoliucijos kryptį. Analizė atlikta taikant trijų kartų inovacijų politikos modelių koncepciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Inovacijų politika; Technololgijų vystymasis; Nacionalinė inovacijų sistema; Innovation policies; Technological development; National innovation systems.

ENInnovation policies in the world are changing. Globalisation and rapid technological developments constantly rewrite the rules of the game, forcing policy makers to rethink old strategies. A third-generation innovation policy going beyond the linear, R&D based and interactive, creating favourable conditions for innovative activities models is emerging. The aim of this paper is to analyse the Lithuanian innovation policy after the independency in the context of the evolution of national innovation systems (NIS). As result, the article presents a short survey of the most important innovation policy documents and institutions oriented to the first and second generation innovation policy models as well as the main indicators evaluating the results of the policy measures. The analysis of contemporary innovation policy trends shows that the Lithuanian innovation policy has not the elements of the third generation model, but it is important to develop this approach in the nearest future for to meet the specific needs of country's industry and to find the best place in the global division of labour. [From the publication]