The Main obstacles and possibilities of the cooperative movement in Lithuania

LTDaugelis mokslininkų pastebi, kad kooperatinis judėjimas visose pokomunistinėse šalyse iki šiol yra lėtas. Lietuvoje žemės ūkio kooperatyvų skaičius nuo 2000 m. iš esmės nesikečia. Kooperatyvų užimama rinkos dalis yra maža ir tik pieno gamintojai parduoda apie 30 proc. savo produkcijos per kooperatyvus. Nepaisant didelės nacionalinės ir Europos paramos, daug įregistruotų kooperatyvų dėl įvairų kliūčių neveikia. Todėl kooperatyvų neveikimo priežasčių nustatymas ir pašalinimas yra viena iš pagrindinių problemų, ieškant būdų apsirūpinti maistu ir sprendžiant kaimo socialines problemas. Mokslininkų uždavinys – peržiūrėti tradicinę kooperatyvų teoriją, nes ji neatitinka pokyčių, vykstančių ekonominės globalizacijos laikotarpiu. Pagrindiniai kooperatyvų veiklos principai skiriasi nuo kitų kolektyvinių įmonių principų. Čia veikia tik kooperatyvams tipiški principai: nariai turi dalyvauti įmonės veikloje (turėti apyvartą), demokratinis valdymas (vienas narys – vienas balsas), dažnai nekomercinis veiklos pobūdis ir ribotos investicinės veiklos pajamos. Tačiau laikymasis senų kooperatyvų principų dažnai gali trukdyti naujoms organizavimo formoms ir verslumo plėtrai, todėl vykstantys ekonominiai pokyčiai reikalauja naujų mokslinių požiūrių į tradicinius kooperatyvų principus. Straipsnio tikslas – atlikus šiuolaikinių kooperatyvų veiklos analizę, pasiūlyti naujus sprendimus jų veiklos plėtrai. Straipsnyje analizuojama ir apibendrinta mokslinė literatūra ir teisiniai dokumentai kooperatyvų klausimais. Be to, vertinami nacionalinių ir tarptautinių ekspertų, kooperatyvų narių ir vadovų atsakymai.Nustatyta, kad kooperatyvų veikla vystosi lėtai dėl įvairių priežasčių: daugiausia susikuria maži kooperatyvai, kurie negali konkuruoti su didelėmis šiuolaikinėmis akcinėmis bendrovėmis, steigiant kooperatyvus neįvertinami Lietuvos agrarinės situacijos ypatumai (šalia stambių ūkininkų, žemės ūkio bendrovių yra ir daug mažų ūkių), kooperatyvai įsisteigia ir veikia pagal senus (tradicinius) principus. Vykstant globalizacijos procesams, reikia naujo mokslinio požiūrio ir kūrybiško tradicinių kooperatyvų principų įvertinimo, kooperatyvų finansavimo. Be tradicinių priemonių kooperatyvams rekomenduojama susijungti su akcinėmis bendrovėmis. Skatinant žemės ūkių tarpusavio santykius arba tinklus, įgalinančius susidoroti su tarptautine konkurencija, tarp kooperatyvų populiarėja aljansai ir bendrosios įmonės. Kaip galimas sprendimas Lietuvos kooperatyvų sėkmingai plėtrai analizuojama tarptautinės gamintojų organizacijų asociacijos F. In. A. F. (Pirmosios tarptautinės vaisių asociacijos) patirtis. Taigi maži kooperatyvai turi pasinaudoti masto ekonomija, investuoti į inovacijas ir internacionalizavimo procesus. Taip susikurtų vertikalios verslo grupės, suvienijančios žemės ūkio produkcijos gamintojus (jų kooperatyvus), perdirbimo įmones, finansų ir draudimo organizacijas, mokslinių tyrimų institucijas, tarptautinės prekybos organizacijas. Siekiant pritraukti daugiau ekonomiškai stiprių narių į kooperatyvus, būtina atsisakyti principo „vienas narys – vienas balsas“ ir leisti savarankiškai nuspręsti dėl balsavimo tvarkos. Kooperatyvams rekomenduojama jungtis su užsienio kooperatyvais ir steigti tarptautines gamintojų organizacijų asociacijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asociacija; Gamintojų organizacijos; Globalizacija; Kooperatyvai; Vystymasis; Globalisation; Cooperatives; Development; Association of Producer Organisation.

ENThe article analyses the obstacles of the cooperative movement in Lithuania and proposes new insights for the development of their activities. Analysis was based on and carried out using the Delphi survey methodological approach. The experience of a transnational Association of Producers Organisation "First International Association Fruit" was investigated as a relevant example. Suggestions for the development of Lithuanian cooperatives were worked out. [From the publication]