Leonidas Donskis: nuo faustiškųjų morfologijų iki takiojo blogio kritikos

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Leonidas Donskis: nuo faustiškųjų morfologijų iki takiojo blogio kritikos
Alternative Title:
Leonidas Donskis: from faustian morphologies to criticisms of liquid evil
In the Journal:
Darbai ir dienos [Deeds and Days]. 2017, t. 67, p. 11-29
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjami Leonido Donskio filosofiniai samprotavimai apie blogio figūrų raidą Vidurio ir Rytų Europoje, remiantis jo kultūros morfologijos, idėjų genealogijos ir moralinės vaizduotės teorijomis. Nagrinėjama tema integruoja visą Donskio intelektualinę biografiją, siejasi su paskutiniais tyrimais ir iš dalies charakterizuoja visus jo tyrinėjimus. Pirmiausia trumpai apžvelgiamos Oswaldo Spenglerio morfologinės kultūros analizės prielaidos, Donskio puoselėjamas renesansinis titanizmas ir Apšvietos genijaus idėjos, toliau analizuojami jo moralinės vaizduotės bruožai, raida, pagrindinės koncepcijos. Moralinės vaizduotės problemas jis nagrinėja Vidurio ir Rytų Europos socialinės ir politinės kritikos bei distopijų analizės plotmėse. Pagrindinės figūros, kurios aptariamos straipsnyje, – tikratikystė, ideologiniai doktrinieriai, fundamentalistai. Pradžioje šias idėjas Donskis aptarinėjo remdamasis Vytauto Kavolio ir Aleksandro Štromo samprotavimais. Straipsnyje pateikiamas pavyzdys apie Kavolio požiūrių į kairumą skirtumus (revizionizmas versus valstybinė nomenklatūra), tuo paremtas ir Donskio požiūris į sovietinį paveldą bei kitamanystę. Taip pat diskutuojama apie Ričardo Gavelio kanuko, Stanisławo Ignacy’aus Witkiewicziaus Murti-Bingo, Arthuro de Gobineau ir Czesławo Miłoszo ketmano idėjas. O per Jevgenijaus Zamiatino, George’o Orwello ir Aldouso Huxley’io distopijas aptariama ir Donskio išplėtota Michelo Houellebecqo distopija „Salos galimybė“ bei jautriojo ciniko paveikslas. Liberalios visuomenės kritika Houellebecqo kūryboje tapo papildomu stimulu ir galimybe kartu su Zygmuntu Baumanu svarstyti Globalaus anonimo, adiaforizacijos ir takiojo blogio problemas šiuolaikinėje susvetimėjusių vartotojų visuomenėje. Straipsnio pabaigoje kritikuojami intelektualai apokaliptikai, skirtingai nei jie, Leonidas Donskis matė iškilios Europos paveikslą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kultūrų morfologija; Moralinė vaizduotė; Idėjų istorija; Lyginamosios civilizacijos; Tikratikystė; Kitamanystė; Viešieji intelektualai; Takusis blogis; Morphology of cultures; Moral imagination; History of ideas; Comparative civilizations; Being a true believer; Public intellectuals; Liquid evil.

ENThis paper analyzes the philosophical thoughts of Leonidas Donskis about the evolution of figures of evil in Central and Eastern Europe. The analysis is based on a reading of his theories of the morphology of culture, of the genealogy of ideas, and of the moral imagination. This subject is an integral part of Donskis’s whole intellectual biography, is central to his later researches, and thus partly characterizes all of his investigations. In this paper, after briefly surveying the assumptions of Oswald Spengler’s analysis as well as Donskis’s ideas of Renaissance titans and Enlightenment geniuses, I turn to his analysis of the moral imagination, its features, development, and main conceptions. Donskis discusses problems of the moral imagination on the levels of (1) Central and Eastern European social and political critique and of (2) the analysis of dystopias. The main figures of evil discussed are those of the true believers, the ideological doctrinaires, and the fundamentalists. At first Donskis delved into these topics basing himself on the ideas of Vytautas Kavolis and Aleksandras Shtromas. Differences in views about political leftness (revisionism vs. state nomenklatura socialism) served Donskis in developing his own views on the Soviet heritage and on being a true believer. Here the figures of kanukai (Ričardas Gavelis), murti-bingo (S. I. Witkiewicz), and ketman (A. de Gobineau and Czesław Miłosz) come into play, as well as the dystopias of Yevgeny Zamyatin, George Orwell, and Aldous Huxley.I pay special attention to Donskis’s expansion of Michel Houellebecq’s dystopia The Possibility of an Island and his picture of the sensitive cynic. The critique of liberal society implicit in Houellebecq’s work provided an additional stimulus and opportunity for Donskis to reflect, together with Zygmunt Bauman, on the problem of the Global Anonymous, adiaphorization, and liquid evil in our contemporary society of alienated consumers. My article ends with a critique of intellectual apocalyptics, including those in Lithuania, who are opposed to Donskis’s picture of a Europe of intellectual and moral giants and geniuses. [From the publication]

DOI:
10.7220/2335-8769.67.1 2017. 67
ISSN:
1392-0588; 2335-8769
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/68956
Updated:
2020-04-14 16:23:41
Metrics:
Views: 70    Downloads: 19
Export: