Bažnytinių brolijų uždarymas Vilniuje XIX a. viduryje

LTStraipsnio tikslas – nustatyti, kiek bažnytinių brolijų veikė Vilniuje prieš jų uždarymą. Tai nėra lengvas uždavinys, nes nesutampa archyviniuose dokumentuose pateikiami duomenys. Pagal surinktus duomenis 1864–1868 m. Vilniuje prie aštuonių bažnyčių veikė 13 pavadinimų 15 brolijų. daugiausia jų buvo prie Šv. Jono bažnyčios (4), po 2 prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Bernardinų ir Šv. Onos bažnyčios. Prie kitų bažnyčių buvo po vieną. Brolijos buvo uždarytos Vilniaus generalgubernatoriaus Aleksandro Potapovo 1868 m. balandžio 20 d. aplinkraščiu. Oficialiai buvo formuluota, kad uždaromos tik tos brolijos, kurios neturi teisėto pagrindo ir vyriausybės leidimo savo veikimui, o tos brolijos, kurios turi teisėtą pagrindą, paliekamos veikti toliau. Vilniuje buvo uždarytos visos, išskyrus vieną prie Šv. Onos bažnyčios veikusią Šv. Martyno broliją. Ši brolija buvo viena veikianti brolija visoje Vilniaus vyskupijoje. Ji palikta veikti todėl, kad jungė Vilniaus mieste gyvenančius katalikus užsieniečius. Brolijos įstatus vidaus reikalų ministras patvirtino 1875 m. Uždarytų brolijų kilnojamas turtas buvo atiduotas toms bažnyčioms, prie kurių veikė brolijos. Buvusių brolijų piniginės sumos ir nekilnojamas turtas buvo perduoti Sankt Peterburgo Romos katalikų dvasinės kolegijos žiniai. [parengta pagal anglišką santrauką]

ENAim of this paper is to find out how many confraternities were active in Vilnius before their closure. The task is far from easy as the archival sources give different data. It was established that before their closure, there were fifteen confraternities of thirteen names in the churches of Vilnius. They functioned in eight churches. St John’s church had four confraternities and it was the largest number among the churches; the churches of St Peter and Paul, of the Bernardines, and of St Anne had two confraternities each. Other churches had one confraternity each. The confraternities were abolished on the basis of the circular of 20 April 1868 issued by Alexander Potapov, Governor General of Vilnius. The official version was that only those confraternities were closed which did not have legitimate grounds and the government’s permission for functioning, while those with legitimate grounds were left intact. All confraternities in Vilnius with the exception of just one, St Martin’s fellowship of the Church of St Anne, were closed. St Martin’s was the only functioning confraternities in the entire diocese of Vilnius. It was not closed because it united Catholic foreigners residing in the city of Vilnius. The statute of this confraternity was approved by the minister of internal affairs in 1875. The movable property of the closed confraternities was passed on to the churches that the confraternities belonged to. Their money and real estate were put under control of the Roman Catholic Spiritual College in St Petersburg. [From the publication]