Alternatyvus pilietinis ugdymas ir socialinė propaganda

LTStraipsnyje nagrinėjama šiuolaikinės demokratinės visuomenės raida ir jos sąmoningumas, atsižvelgiant į santykį su spektaklio visuomene, su šiuolaikinėmis įtikinėjimo formomis ir pilietinio lavinimo problemomis. Šiuolaikinės visuomenės demokratinė savivalda sunkiai galima be viešųjų ryšių technologijų, socialinės propagandos. Jų aktualumą lemia heterogeninės, skirtingų kompetencijų, interesų ir aktyvumo socialinės grupės. Straipsnyje nagrinėjama socialinė inžinerija, socialinė propaganda, socialinė reklama ir pamatuota demokratinė visuomenės raida. Iš dalies kritikuojama K.Popperio utopinės ir dalinės socialinės inžinerijos perskyra nurodant, kad falibilizmo principas nėra tiesiogiai perkeliamas iš gamtos mokslų į socialinius. Šiuolaikinė visuomenė privalo plėtoti projektinį mąstymą ir projektų konkurenciją, o jų alternatyvumas užtikrina utopinio mąstymo žalos mažinimą ir išsaugo kūrybingumą. Taigi falibilizmas yra pakeičiamas alternatyvų raida. Atitinkamai yra nagrinėjamas žiniasklaidos vaidmuo remiant socialinę propagandą, atsižvelgiant į skirtingus jos dalyvavimo, įtrauktumo lygius. Straipsnis skiria: (a) vienpusę socialinę propagandą, kuri formuoja vienmatį žmogų, propagandos subjektą, skatina pakeistiną mąstymą, ir (b) alternatyvią socialinę, kultūrinę propagandą kaip demokratinę visuomenės savivaldos principą. Teigiama, kad alternatyvumas yra tiesiogiai susietas su viešosiomis erdvėmis. […] Dialogizmo ir viešųjų erdvių, kur tas dialogas įmanomas, griovimas kartu reiškia ir demokratijos eroziją bei autoritarizmo ir vienpusės manipuliacijos didėjimą. […]. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Alternatyvi propaganda; Socialinė propaganda; Socialinė rinkodara; Reklama; Viešosios erdvės; Dialogizmas; Protesto kultūra; Alternatyvus pilietinis ugdymas; Alternative propaganda; Social engineering; Social propaganda; Social advertisement; Public spaces; Dialogism; Protest culture; Alternative civic education.

ENThe article examines the development of modern democratic society and its consciousness, in view of relations with show-play society, modern forms of persuasion, and problems of civic education. It would be difficult for the modern democratic self-government of a modern society to exist without public relations technologies and social propaganda. The article analyzes social engineering, social propaganda, social advertising, and the well-founded development of democratic society. It partially criticizes K. Popper's separation utopia and social engineering, indicating that the Fallibilism principle is not directly transferable from natural sciences to social sciences. Modern society has to develop projection thinking and project competitiveness, and their “alternativeness” ensures that the damages of utopian thinking will be reduced while creativity will be preserved. Thus Fallibilism is a substitute for the evolution of alternatives. The role of the media and the press in supporting social propaganda is examined in accordance with the various levels of its participation and involvement. The article distinguishes: (a) single-sided social propaganda that forms a single-dimension person, motivates the subject of propaganda to change the way of thinking, and (b) alternative social and cultural propaganda as a principle of self-government of a democratic society. […] Destruction of dialogism and public domains, where these dialogues are possible, means erosion of democracy and the expansion of authoritarianism and one-sided manipulation.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Sociologija / Sociology