Piliakalnių duris pravėrus : padavimai apie miegančią lietuvių kariuomenę

LTStraipsnis skirtas padavimams apie Lietuvos pilkapiuose, piliakalniuose ir pilių požemiuose miegančius senovės karius, kurie pažadinti galį stoti į kovą už Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę. Pirmą kartą atliktas išsamus palyginamasis tyrimas, naudojant archeologijos, istorijos ir tautosakos duomenis, veda prie išvadų, kad XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje, t. y. lietuvių tautinio atgimimo metais, šie mitiniai pasakojimai kilo ant ankstesnių padavimų pamato ir buvo glaudžiai susiję su didžiojo Lietuvos istorinio pasakojimo sklaida (pabrėžtina Jono Mačiulio-Maironio kūrybos reikšmė); vėliau Gedimino kalne Vilniuje miegančios kariuomenės vaizdinys plito Rytų ir Pietų Lietuvoje, labiausiai – tarp Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto gyventojų. Savitas šių padavimų bruožas – šventasis Kazimieras miegančios kariuomenės priešakyje. Spėjama, kad karvedžio ir nepaprasto kariuomenės pagalbininko vaidmenį jis galėjo perimti iš senovės lietuvių dievo Perkūno ir (arba) Vytauto Didžiojo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Legendos; Maironis; Mieganti Lietuvos kariuomenė; Mieganti kariuomenė; Nacionalinis tapatumas; Perkūnas; Piliakalniai; Piliakalniai padavimai; Vilnius; Vytautas Didysis, 1350-1430 (Vytautas the Great); Šv. Kazimieras; Hill-mounds; Legends; Maironis; National identities; Slumbering Lithuanian army; Slumbering army; St Casimir, Perkunas, Grand Duchy of Lithuania Vytautas; Vilnius.

ENThis article is dedicated to the legends surrounding Lithuanian hill-mounds, burial mounds and castle dungeons, which hide slumbering ancient warriors, sometimes called ‘giants’, who upon being awakened can join the fight for the freedom and independence of their homeland. For the first time an extensive comparative study was performed, linking archaeological, historical and folkloric data. The results showed that at the end of the 19th–early 20th c., i.e. the period of Lithuanian national revival, the old legends gave rise to new mythological stories that were closely related to the dissemination of Lithuania’s great historical narrative (a particular influence came from the works of Jonas Mačiulis-Maironis). This interaction was two-sided, because very soon the great historical narrative had an impact on legends about hill-mounds and castles; it was then that even princesses in cursed dungeons were depicted along with great and mighty armies, which could win battles for their homeland’s freedom and independence.Legends about a slumbering, awakening or already awakened ancient Lithuanian army gained particular meaning during historical periods of hardship. Among the people living in Polish-occupied Vilnius region, as well as other Eastern and Southern Lithuanian regions, the image of a great army slumbering under Gediminas Hill was widespread. A distinctive feature of these stories, told until the second half of the 20th c., was the link between the sleeping army and St Casimir (Kazimieras). Perhaps this was a result of the longstanding cult of St Casimir at the Vilnius bishopric, as well as the activities of the St Casimir Lithuanian Education Society. In legends, St Casimir is awakened by kryžiava ugnimi (cross of fire) – the greatest weapon of the god Perkūnas. Therefore, it is likely that the role of a mighty warrior and supernatural assistance to the Lithuanian army came to St Casimir ftom the ancient Lithuanian deity Perkūnas. There is reason to believe that the protestant part of Lithuanian society at the same time saw, instead of Perkūnas, the great king of the Grand Duchy of Lithuania, Vytautas. [From the publication]

• Etnologija / Ethnology
• Archeologija / Archaeology