Lietuviškos Sporto motyvacijos skalės kai kurios psichometrinės charakteristikos

LTMotyvacija sportui – reikšmingas sporto mokslo tyrimų objektas, todėl svarbu taikyti patikimas tyrimo priemones jai tirti. Viena tokių priemonių yra Sporto motyvacijos skalė (Pelletier et al., 1995). Sporto motyvacijos skalė Lietuvos kontekste taikyta disertaciniame tyrime, matuojant orientavimosi sporto ir sportinio turizmo būrelius lankančių paauglių motyvaciją sportui. Vėliau ši skalės versija Lietuvoje taikyta keliuose tyrimuose. Pažymėtina, kad visi Lietuvos sportuojančių vaikų ir paauglių populiacijose atlikti tyrimai apsiribojo vienos dviejų sporto šakų jaunaisiais sportininkais, o ir imtys buvo nelabai didelės. Motyvacijos sportui tyrimo priemonės poreikis ir nepakankamo Sporto motyvacijos skalės psichometrinio ištirtumo priežastys lėmė šio tyrimo tikslą – psichometriškai įvertinti lietuvišką Sporto motyvacijos skalės versiją. Jaunųjų sportininkų motyvacija matuota Sporto motyvacijos skale (Pelletier et al., 1995). Sporto motyvacijos skalės vertimo į lietuvių kalbą ir tikslinimo procesas apėmė kelis etapus. Tyrime dalyvavo 688 jaunieji sportininkai (463 vaikinai ir 225 merginos) iš įvairių Lietuvos sporto mokyklų ar kitų neformaliojo švietimo įstaigų. Tiriamųjų amžius – 14–18 metų, amžiaus vidurkis – 15,61 ± 1,97 metų. Vidutinė sporto būrelių lankymo trukmė – 4,74 ± 2,88 metų.Poskalių patikimumas ir vidinė darna nustatyti remiantis: Kronbacho alfa (angl. Cronbach α) koeficientu; teiginio koreliacijos su poskale koeficientu ITC (angl. Item-total Correlation) ir Kronbacho alfa koeficientu, eliminavus teiginį (α e.t.). Tiesiniai statistiniai ryšiai tarp kintamųjų nustatyti taikant Spirmeno (angl. Spearman) koreliacijos koeficientą. Kronbacho alfa koeficiento reikšmės varijavo nuo 0,65 iki 0,80, vidurkis – 0,72. Atskirų teiginių koreliacijos su poskalėmis koeficiento minimali reikšmė varijavo nuo 0,36 iki 0,57, o maksimali – nuo 0,52 iki 0,66. Kronbacho alfa, eliminavus teiginį, testas parodė, kad eliminavus bet kurį teiginį iš poskalės Kronbacho alfa koeficiento reikšmės nepadidėtų. Kronbacho alfa koeficiento reikšmės yra labai artimos originaliai Sporto motyvacijos skalės versijai. L. G. Pelletiero ir kitų autorių (1995) tyrime Kronbacho alfa koeficientas varijavo nuo 0,63 iki 0,80, o vidurkis sudarė – 0,75. Pagrindinis šio tyrimo privalumus yra tas, kad buvo sukurta ir psichometriškai įvertinta lietuviška Sporto motyvacijos skalė. Tyrimas Lietuvos sporto mokslo kontekstui ypač aktualus tuo, kad tai pirmasis sporto motyvacijos klausimynas, grindžiamas apsisprendimo teorija. Lietuviškos Sporto motyvacijos skalės psichometriniai parametrai yra pakankamai geri, todėl skalė tinkama matuoti ir vertinti jaunųjų (14–18 metų) sportininkų motyvacijos raišką apsisprendimo teorijos kontekste. [autoriaus santrauka]Reikšminiai žodžiai: Apsisprendimo teorija; Motyvacija sportui; Psichometrija; Sporto motyvacijos skalė; Sporto motyvacijos skalė, motyvacija sportui, apsisprendimo teorija, psichometrija; Psychometrics; Self-determination theory; Sport motivation scale; Sport motivation scale, sports motivation, self-determination theory, psychometrics; Sports motivation.

ENSports motivation is a significant object of research in sports science; therefore, it is important to apply reliable research instruments to investigate it. The sport motivation scale is one of such instruments (Pelletier et al., 1995). In the context of Lithuania, the sport motivation scale has been applied in doctoral research to measure sports motivation of adolescents attending orienteering sport and sports tourism. Later this version of the scale was applied in Lithuania in several research works. It should be noted that all research works carried out in the populations of children and adolescents doing sports in Lithuania were limited by young athletes representing one or two sports, and the samples were quite small. The demand for an instrument to measure sports motivation as well as the cause of insufficient psychometric investigation of the sport motivation scale determined the aim of this research: to psychometrically assess the Lithuanian version of the sport motivation scale. Motivation of young athletes has been measured by the sport motivation scale (Pelletier et al., 1995). The process of translation of the sport motivation scale into Lithuanian and its correction proceeded in several stages. The research involved 688 young athletes (463 boys and 225 girls) from various sports schools and other nonformal institutions of education in Lithuania. The age of the surveyed varied around 14–18 years, the average age was 15.61±1.97 years. The average duration of attending sports clubs was 4.74±2.88 years. Reliability and inner coherence of the subscales have been found grounding on the following: Cronbach α coefficient; correlations of the statement with the subscale by the ITC (Item-total Correlation) coefficient and Cronbach α coefficient, efficient having eliminated the statement (α e.t.). Linear statistical links between the variables have been found out by applying Spearman correlation coefficient.Values of Cronbach α coefficient varied from 0.65 to 0.80, average was 0.72. The minimal value of the coefficient of the correlation of separate statements with subscales varied from 0.36 to 0.57, and maximum was from 0.52 to 0.66. After Cronbach α eliminated the statement, the test showed that, having eliminated any statement from the subscale, values of Cronbach α coefficient would not increase. Values of Cronbach α coefficient are very close to the original version of the sport motivation scale. In research by Pelletier et al. (1995), Cronbach α coefficient varied from 0.63 to 0.80, and the average was 0.75. The main advantage of this research lies in design and psychometric assessment of the Lithuanian scale to measure sports motivation. The research is highly relevant in the context of sports science in Lithuania because it is the first questionnaire on sports motivation grounded on the theory of resolution. Psychometric parameters of the Lithuanian scale aimed to measure sports motivation are quite good; therefore, the scale is suitable to measure and assess manifestation of young (14–18 years) athletes’ motivation in the context of self-determination theory. [From the publication]

• Bendrosios praktikos slaugos studijų pasirinkimo motyvai / Viktorija Piščalkienė, Rasa Juozapavičienė, Julius Dovydaitis. Sveikatos mokslai 2022, t. 32, Nr. 7, P. 142-150.
• Motyvacinių priemonių valdymo Lietuvos moterų rankinio klubuose vertinimas / Greta Rakauskaitė, Audrius Šimkus. Sporto mokslas. 2018, Nr. 3/4 (93/94), p. 17-26.
• Sportininkų emocinio intelekto ir sportinės motyvacijos sąsajos / Ilona Tilindienė. Laisvalaikio tyrimai 2024, Nr. 1 (23), p. 26-35.
• Sportuojančių paauglių (12–15 metų) motyvacijos sportuoti ypatumai / Lukas Šalkauskas, Artūras Akelaitis. Sporto mokslas. 2020, Nr. 2 (98), p. 43-49.
• Validation of the Lithuanian version of the coach-created empowering and disempowering motivational climate questionnaire (EDMCQ-C) / Saulius Šukys, Enrika Kromerova-Dubinskienė and Paul R. Appleton. International journal of environmental research and public health. 2020, 17, 3487, 18 p.