Quo Vadis Wileńszczyzna?

LTStraipsnyje iš lenkų bendruomenės perspektyvos aptariamas pastaraisiais metais aštrėjantis Vilniaus krašto bei čia gyvenančių Lietuvos lenkų klausimas. Teigiama, jog Lietuvos lenkų bendruomenėje vyksta kiti svarbūs bendruomenę ir Lietuvą keičiantys procesai, tačiau nesulaukia pakankamo žiniasklaidos, politikų ir akademikų dėmesio. Nustatyta, jog Vilniaus krašto problemiškumą lemia skurdi ir nyki kultūrinė aplinka, istorijos politikos stoka, prastėjanti Lietuvos lenkų demografinė situacija, bloga ekonominė regiono padėtis ir Lietuvos politikų požiūris į Vilniaus kraštą. Daroma prielaida, jog išsprendus asmenvardžių ir panašius klausimus, situacija iš esmės nepasikeis. Siūloma imtis spręsti esmines problemas Lietuvos lenkų bendruomenėje bei teigiama, jog svarbiausi pasikeitimai turi įvykti mentaliniu lygmeniu, t. y. visų pirma, Lietuvos lenkai turi pripažinti, kad dabartinė konfrontacinė jų laikysena veda į išnykimą, ir kad visi sprendimai turi vykti Vilniuje, o ne Varšuvoje, Briuselyje ar Maskvoje. Kreipiamasi į Lietuvos lenkus su kvietimu suprasti, jog didesni kontaktai su lietuvių kultūra nereiškia automatiško nutautėjimo, ir tokiu būdu bus įmanoma rasti lenkų vietą Lietuvoje, išsaugoti ir plėtoti savo kultūrą. Vienu iš galimų sprendimų matomas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicijų prisiminimas. Apibendrinant teigiama, jog norint išspręsti Lietuvos lenkų klausimus, reikia žvelgti kompleksiškai, paisant istorinių ir kultūrinių aplinkybių, o taip pat drauge, kaip viena Lietuvos politinė tauta spręsti kitas Lietuvos problemas.Reikšminiai žodžiai: Ateitis; Lenkiškumas; Lenkų tautinė mažuma; Lietuvių ir lenkų santykiai; Pietryčių Lietuva; Vilniaus kraštas; Vilniaus regionas; Vilnija; Lithuanian-Polish relations; Polish minority; Polishness; South-Eastern Lithuania; The future; Vilnius region.