Alfonsas Nyka-Niliūnas : kaip pasakyti dievą ir būtį

LTRecenzijoje aptariama Alfonso Nyka-Niliūno knyga „Dienoraščio fragmentai 2001–2009. Papildymai 1940–2009“, kurią 2009 m. išleido Baltų lankų leidykla. Tai yra dienos įvykių, skaitybos, prisiminimų ir pamąstymų knyga, bet ne autoriaus sielą iki gelmės atveriantis autobiografinis naratyvas. Bendras dienoraščių vaizdas yra tikinčiojo, kuris priima savo tikėjimą, jį reflektuoja ir nevengia apie jį atvirai pasisakyti. Autorius pažymi sekmadienius, švenčia religines šventes, skaito religinę literatūrą, ją cituoja ir komentuoja, stebi save kaip tikintįjį (arba netikintįjį), prisimena mirusiuosius, kelia sudėtingus teologinius klausimus, pavyzdžiui, Dievo malonės, maldos, išganymo esmės, Jėzaus dieviškosios ir žmogiškosios prigimties, stebuklo, žmogaus santykio su Dievu, – nors šis santykis paprastai apmąstomas netiesiogiai. Jo pamąstymai trumpi, fragmentiški, kartais persidengę su refleksija būties ir nebūties klausimais. Viena ryškiausių Nykos-Niliūno galvosenos dominančių yra įsitikinimas, kad Dievas negali būti išsakytas žmonių kalba. Yra definicijų, kurios pasislėpusio Dievo sąvoką sugretina su agnosticizmu. Nyka-Niliūnas daug skaitė religinės literatūros – teologus, mistikus, dvasininkus ir šventuosius, psalmes ir Ekleziasto knygą, visus keturis evangelistus, dienoraštyje fiksuodamas, kas skaityta. Dievas buvo jo pasaulio ir jo pasaulio sistemos centras. Nykos-Niliūno kūryba persidengia su bibliniais tekstais ir savo evoliucija jį parodo kaip tikintįjį ir Dievo ieškantįjį.Reikšminiai žodžiai: Alfonsas Nyka-Niliūnas; Dienoraštis; Dievoieška; Kalba; Literatūra; Lietuvių poezija; Poezija; Tikėjimas; Alfonsas Nyka-Niliūnas; Diary; Faith; God seeking; Language; Lithuanian literature; Lithuanian poetry; Poetry.