LTJurgenas Udolphas, remdamasis onomastikos duomenimis, studijoje apibendrina per daugelį metų sukauptus indoeuropiečių genčių ir jų protėvynių tyrimų rezultatus. Jis daro svarbias išvadas, kurioms galima pritarti ar nepritarti, bet nepaisyti jų nederėtų. Autoriaus nuomone, Europoje telkiasi vandenvardžiai, datuotini indoeuropiečių kalbų radimosi ir vystymosi laikotarpiu. Lemtingi indoeuropiečių kalbų vystymosi ir plitimo procesai iš esmės vyko Senosios Europos hidronimijos ribose. Be kitų dalykų, tai rodo ir rytų indoeuropiečių kalbų apeliatyvai, glūdintys Europos vandenvardžiuose. Slavų ir germanų kalbose atitinkamų paralelių nesama. Vidurio Europos vardai nepaliudija pirmykščio indoeuropietiškojo sluoksnio. Tai tikrai stebina, nes, be abejo, ten jau gyveno žmonės, nekalbėję jokia indoeuropiečių kalba. Autorius nesiryžta spręsti, ar tai susiję su indoeuropiečių genčių sėslumu, palyginti su ankstesniųjų gyventojų klajokliškumu arba pusiau klajokliškumu. Pirmaisiais tūkstantmečiais prieš Kristų indoeuropiečių gyvenviečių radimasis glaudžiai susijęs su žemės kokybe. Tai akivaizdžiai patvirtina ir senųjų vardų paplitimas. Autentiškų indoeuropiečių lyčių atstatymas remiasi žinomų pavienių indoeuropiečių kalbų faktais.Indoeuropietiški vandenvardžiai paliudyti pavienėse indoeuropiečių kalbose. Todėl tikėtina, kad tarp autentiškų vardų lyčių ir indoeuropietiškų autentiškų lyčių rekonstrukcijos esama skirtumų. Senosios Europos vandenvardžių centras vienareikšmiškai yra Pabaltijys ir baltų kalbos. Daug faktų byloja, kad ten būta ne tik kontinuumo (Wolfgangas P. Schmidas), bet ir vardų išplitimo centro. Tėvynės gali būti ieškoma tik Senosios Europos hidronimijos žemėse, kurios yra Europoje. Germanų genčių tėvynė yra ten, kur gyveno germanai, slavų tėvynė ten, kur gyveno slavai, keltų tėvynė ten, kur istorijos paliudyta gyvenus keltų. Darytina išvada, kad indoeuropiečių kalbų protėvynės susidarymas Pietų Rusijoje, Mažojoje Azijoje ar Kaukaze onomastikos požiūriu tikrai atmestinas. Apibendrinant galima teigti, kad indoeuropiečių ekspansijos tėvynė ir sklidimo sritis yra Pabaltijys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Indoeuropiečiai; Vandenvardžiai; Slavai; Germanai; Baltai; Keltai; Indo-Europeans; Hydronyms; Slavs; Germanic peoples; Celts; Balts; Old European Hydronymy; Original homelands.
ENIf one wishes to characterize the home and expansion of the Indo-European people, it is first and foremost essential to identify the original areas of settlement of the specific Indo- European tribes. On the basis of river and place names and also because of good and fertile soils which enabled a continuous settlement, one can localize Slavic settlement on the northern slope of the Carpathian Mountains, Germanic settlement north of the Harz and Celtic settlement on the western edge of the Alps. In addition, river names which can be attributed to the Old European hydronymy show that old relations to the Baltic countries and the Baltic languages can be attested. Thus, the Baltic countries are the center of Indo-European names and not much opposes the idea of this area as the exit area and home of Indo-European expansion. A home outside of the Old European hydronymy, be it in Southern Russia, in Asiea Minor or in the Caucasus Mountains, can be ruled out. [From the publication]