Dėl žodžių darybos teorijoje vartojamų terminų ir darybinių elementų klasifikacijos

LTAnalizuojant XVII–XVIII a. rankraštinius dvikalbius baltų kalbų žodynus susidurta ne tik su vokiečių kalbos daiktavardžių dūrinių darybos tipų interpretavimo, bet ir su jų kategorizavimo problema. Krinta į akis ir tai, kad žodžių darybos tyrėjų požiūris į ankstyvesniųjų epochų žodžius labai įvairuoja, sudėtingesniems atvejams paaiškinti kuriami įvairūs terminai, taip netgi apsunkinant diachroninių reiškinių analizę. Šiuo straipsniu norima atkreipti dėmesį į aktualesnius daiktavardžio dūrinių darybos probleminius aspektus, išsakomas kritiškas požiūris į vartojamų terminų tikslingumą, aptariami diskutuotini žodžių darybos tipai, visa tai iliustruojant empiriniais pavyzdžiais. Problematikai išryškinti pasitelkti dviejų tipų žodžiai: vieni yra kompleksiniai žodžiai su semantiškai nepamatuotais dėmenimis, sinchroniniu požiūriu nelaikytini dūriniais, kiti – dėl dėmenų ypatybių užimantys tarpinę poziciją tarp dūrinių ir vedinių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žodžių daryba; Daiktavardžio dūriniai; Derivatai; Unikalios morfemos; Afiksoidai; Word-formation; Nominal compounds; Derivatives; Pseudo-morphemes; Affixoids.

ENAnalysis of bilingual manuscript dictionaries of the Baltic languages reveals a classification problem of some word-formation types of nominal compounds. The author also adresses the problem of different terminology used to describe similar terms in synchronic word-formation theory, and different reserchersʼ positions on the issues of diachrony. Therefore, it is difficult to interpret the received results of the analysis and to determine which words should be analyzed as formations and which should remain outside the boundaries of derivational analysis. This article provides comments and proposals for the specification of the terms and discusses the definition of different status of complex words. The problem is exemplified by choosing two types of complex words: the first type covers words with semantically demotivated constituents, which are synchronically not regarded as compounds, while the second type includes the words, which take an intermediate position between compounds and derivatives. [From the publication]