Žydai ir holokaustas Lietuvos miestelių gyventojų kolektyvinėje atmintyje

LTRemiantis pasakojamosios istorijos metodais atlikto tyrimo rezultatais, aptariama miestelių gyventojų kolektyvinė atmintis apie žydų bendrijas ir holokaustą. Stengiamasi tiek rekonstruoti holokausto elementus – to meto žmonių požiūrius, stereotipus, tiek dabartinį atminties apie šią bendriją ir holokaustą turinį – nuostatas, vertinimus, stereotipus. Nors viešos, institucionalizuotos atminties formos daro įtaką neformalioje komunikacijoje perduodamai holokausto atminčiai, joje mažiau negu viešojoje atmintyje stereotipų ir ideologinių mitų. Holokausto atmintis, nepaisant su juo susidūrusiems žmonėms palikto gilaus įspūdžio, yra miestelių socialinės atminties periferijoje, žydų istorija ir tragedija suvokiama labiau kaip ,,kaimynų“ negu ,,mūsų“ trauma ir netektis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Holokaustas; Žydai; Kolektyvinė atmintis; Pasakojamoji istorija; Miesteliai; Holocaust; Jews; Collective memory; Oral history; Towns.

ENThe small towns ‘inhabitants’ collective memory of the Holocaust and Jews communities was investigated by the methodology of oral history. The peoples’ then and contemporary attitudes and opinions towards Jews and the Holocaust in the narratives of peoples’ memory were reconstructed. There is less ideological stereotypes in collective memory transmitted through everyday communication than in official, institutionalized forms of social memory. Despite the great impact and compassion of the people who witnessed the Holocaust, the memory of Jewish communities and Holocaust is rather on the periphery of towns’ collective memory and the Jewish catastrophe is perceived mostly as a trauma of “neighbours”, not “our”. [From the publication]