Assessment of professional competence of operating room nurses

LTTyrimo tikslas – ištirti operacinės slaugytojų profesinę kompetenciją. Metodai. Tyrimas vykdytas 2014 m. rugsėjo – 2015 m. sausio mėn. vienoje Lietuvos tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimas atliktas naudojant suomių mokslininkių H. Leino-Kilpi, R. Meretoja, L. Kuokkanen slaugytojų kompetencijų klausimyną. Anoniminėje apklausoje dalyvavo 103 operacinės slaugytojai (atsako dažnis – 78,6 proc.). Tyrimui vykdyti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas. Duomenų analizei naudotas aprašomosios statistikos metodas, koreliacinė ir dispersinė analizė. Rezultatai. Dauguma tyrime dalyvavusių slaugytojų (n=99, 96 proc.) buvo moterys, amžiaus vidurkis – 43±8,98 m., profesinės patirties metų vidurkis – 19,5±9,10 m., darbo patirties operacinėje vidurkis – 17±8,51 m. Bendrasis operacinės slaugytojų profesinės kompetencijos lygmuo buvo labai aukštas (80,05 balai iš 100). Savo profesinę kompetenciją geriau vertino aukštąjį universitetinį išsimokslinimą įgiję operacinės slaugytojai (n=43). Geriausiai operacinės slaugytojai įvertino šiuos kompetencijos elementus: kritinių situacijų valdymo (vidutinis rangas – 3,23), darbo vaidmens (vidutinis rangas – 2,9) ir gydomųjų intervencijų (vidutinis rangas – 2,53). Blogiausiai įvertino mokymo ir instruktavimo sričių elementus (vidutinis rangas – 1,85). Išvados. Ypatingas dėmesys operacinėse turėtų būti atkreiptas į kokybės užtikrinimą ir mokymą – šių sričių kompetencijos elementus operacinės slaugytojai įvardijo kaip rečiausiai taikomus. Operacinės slaugytojų žinios ir kompetencija prasčiausiai atsiskleidė taikant mokymo ir instruktavimo sričių kompetencijos elementus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kompetencija; Kompetencijos elementai; Kompetencijos lygis; Kompetencijos lygmuo; Operacinės slaugytojai; Operacinės slaugytojos; Competence; Competence elements; Competence level; Operating room nurses.

ENThe aim was to investigate the professional competence of operating room nurses. Methods. The study was conducted in one tertiary-level health care institution during September 2014 and January 2015 in Lithuania. The study was based on the nurse competence scale, designed by Finnish researchers Leino-Kilpi, Meretoja, and Kuokkanen. In total, 103 operating room nurses participated in the anonymous survey (response rate, 78.6%). A permission of the Bioethics Centre of the Lithuanian University of Health Sciences was obtained for the research. The study employed descriptive statistics, correlation analysis, and dispersion analysis. Results. The majority of surveyed nurses were women (n=99, 96%) whose mean age was 43± 8.98 years, mean professional experience was 19.5±9.10 years, and the mean work experience at an operating room was 17±8.51 years. The total competence score of operating room nurses was very high (80.05 of 100), and operating room nurses with university education (n=43) assessed their professional competence higher. The competence elements related to critical situation management (mean rank, 3.23), work role (mean rank, 2.9), and therapeutic interventions (mean rank, 2.53) were assessed best by operating room nurses; meanwhile, the elements in the category of teaching/ coaching were assessed to be lowest (mean rank, 1.85). Conclusions. Special attention in operating rooms should be placed on quality assurance and teaching, as the competence elements in these categories were indicated by operating room nurses to be rarest. Operating room nurses also reported to have the worst skills and knowledge in the category of teaching/coaching. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Sociologija / Sociology