LTTyrime nagrinėjamos teorinės ir metodologinės mokymo(si) aplinkos kaitos politikos formavimo problemos. Sparčiai globalėjančio pasaulio sąlygomis ir vykstant švietimo kaitos procesams besimokančiųjų bendruomenė susiduria su naujais iššūkiais. Ryškėjant mokymosi visą gyvenimą tendencijoms, būtina iš naujo konceptualiai apmąstyti ir teoriškai pagrįsti švietimo sistemai iškylančius mokymo(si) aplinkos kaitos politikos tikslus ir uždavinius, brėžti naujas arba tikslinti jos formavimo ir įgyvendinimo strategijos gaires. Ieškant naujų mokymo(si) aplinkos kaitos politikos formavimo ir įgyvendinimo būdų ypač svarbu gerai suvokti jos funkcionavimo kontekstą, adekvačiai įvertinti jai iškylančių naujų uždavinių pobūdį ir mastą, taip pat reflektuoti mokymo(si) politikos naujų tendencijų raiškos kontekstus. Straipsnyje mokymo(si) aplinkos kaitos politikos problemos analizuojamos dviem pagrindiniais aspektais. Pirma, siekiama atskleisti teorinio diskurso sąsajas su šių dienų mokymo(si) aplinkos politika parodant, kaip postmodernus švietimo kaitos virsmas transformuoja mokymo(si) aplinkos konceptualų modelį. Antra, mėginama aptarti dabartinio Europinio ir Lietuvos mokymo(si) aplinkos kaitos diskurso būklę analizuojant, kaip viešojoje švietimo politikos erdvėje ir ugdymo srityje funkcionuoja įvairios kaitos prielaidos ir koks yra jų raiškos pobūdis ir turinys. Mokslinio mąstymo perkėlimas į pasakojimo apie kaitos procesus sritį vizualizavo diskursyvų pasakojimą. To ištakos yra esencialistinių politiškumo sampratų atsisakymas, tiesiogiai vedęs prie politinių mokymo(si) aplinkos kaitos dekonstravimorekonstravimo procedūrų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aplinka; Diskursas; Kaitos politika; Kontekstinė analizė; Mokymo(si) / edukacinė; Mokymo(si) / edukacinė aplinka; Naujos tendencijos; Prakseologija; Švietimo politika; Contextual analysis; Discourse; Educational environment of; Educational environment of teaching and learning; Educational policy; New trends; Policy of changes; Praxeology; Teaching and learning.
ENThe research deals with theoretical and methodological policy-making problems with regard to changes in the teaching and learning environment. In the conditions of the rapidly globalizing world and in the course of change processes in education the learners’ community encounters new challenges. Emerging trends of lifelong learning necessitate to conceptually rethink and theoretically ground goals and objectives of the policy of changes in the teaching and learning environment, arising to the system of education, draw new or revise guidelines of the strategy of its formation and implementation. Looking for new ways of formation and implementation of policy of changes in the teaching and learning environment, it is particularly important to fully perceive the context of its functioning, to adequately assess the type and scope of new objectives arising to it, and to reflect on contexts of manifestation of new trends in the teaching and learning policy. The article deals with issues of the policy of changes in the teaching and learning environment in two key aspects. First, it is aimed to disclose links between theoretical discourse and the current policy of the teaching and learning environment, demonstrating how the postmodern shift in education transforms the conceptual model of the teaching and learning environment. Second, it is sought to discuss the state of the current discourse on changes in the teaching and learning environment in Europe and Lithuania, analysing how various preconditions for changes function in the public domain of the educational policy and in the educational area, and the type and content of their manifestation. The shift of scientific thinking to the area of narration about change processes visualized the discursive narrative.This originates from the refusal of essentialist concepts of politics, which directly led to political deconstruction-reconstruction procedures of changes in the teaching and learning environment. [From the publication]