Studijų aplinka kaip teisinė kategorija

LTParašyti šį straipsnį paskatino viešajame Lietuvos diskurse dažnai kylantys ginčai dėl studijų aplinkos kaitos politikos aukštojo mokslo erdvėje, dėl jos interpretavimo kaip teisinės kategorijos ribų ir tam tikras švietimo sistemoje egzistuojantis teisės filosofijos, be kurios negali tinkamai plėtotis ir autentiškas švietimo teisės mokslas, vakuumas. Rašyti apie studijų aplinką, vadinasi, rašyti apie aukštąjį mokslą, teisę ir jos sampratą apskritai, o rašant apie studijų aplinkos interpretavimą reikia pradėti nuo sąvokų interpretavimo teorijų. Čia matome, kad studijų ir aplinkos kaip teisinės kategorijos sąvokų interpretavimas teisės mokslą neabejotinai susieja su hermeneutika, edukologija, politika ir filosofija. Lietuvos aukštojo mokslo teisiniame diskurse studijų aplinkos, kaip teisinės kategorijos, nagrinėjimas yra labai menkai išplėtotas. Taip gimė šio straipsnio idėja – nagrinėjant tarpdisciplininius viešosios (švietimo) politikos proceso ryšius ir teisės tyrimų problematiką kartu pristatyti studijų aplinkos kaip teisinės kategorijos sampratą. Straipsnyje siekta aptarti studijų aplinkos sąvoką, panagrinėti, kokį turinį ji apima; išryškinant metodologines pozicijas, apibrėžti studijų aplinkos kaip teisinės kategorijos darybos (turinio kontekstų) aspektus ir aiškinti teisines normas, kurios įtvirtina studijų aplinką kaip teisinę kategoriją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Studijų aplinka; Teisiniai santykiai studijų aplinkoje; Teisinio reglamentavimo ribos; Teisinė idėja; Teisinė kategorija; Teisės norma; Švietimo teisė; Education law; Legal category; Legal idea; Legal norm; Legal relationship in the study environment; Limits of legal regulations; Study environment.

ENThis article was prompted by the disputes often arising in Lithuanian public discourse and concerning the change in the study environment in higher education, the limits of the interpretation of study environment as a legal category, and a certain vacuum in the legal philosophy of the educational system, which prevents proper development of the authentic science of education law. Writing about the study environment means writing about higher education, the law, and the perception of the law, while writing about the interpretation of the study environment should start with the theories of concept interpretation. We will therefore see that the interpretation of study and environment as legal concepts will undoubtedly link the science of law to hermeneutics, education science, politics, and philosophy. Examination of the study environment as a legal category in the legal discourse about Lithuanian higher education is very poorly developed. This is how the idea for this article came about: to present the perception of the study environment as a legal category through the examination of interdisciplinary public (education) policy and legal research. The article aims to discuss the concept of study environment and its content, to define aspects of the formation (content contexts) of the study environment as a legal category by highlighting methodological positions, and to explain the legal norms that establish the study environment as a legal category. Key words: study environment, legal category, legal idea, legal norm, legal relationship in the study environment, limits of legal regulations. [From the publication]