Civilizacija kaip etnosociumą lemiantis veiksnys

LTStraipsnyje bandoma aptarti tautinės kultūros santykį su civilizacija, tautinės kultūros išlikimo civilizacijoje galimybes. Naujųjų amžių civilizacijos teoretikai Maxas Weberis ir Pitirimas Sorokinas civilizaciją vertina kaip šerdį, sudarančią didžiųjų tautų (arba jų sąjungų) ekonomikos, politikos bei tautinės kultūros natūralios ekspansijos civilizacijos pakraščiams galimybę. O civilizacijos pakraščiuose esančių tautų kultūros slopinimą taria esant tik jų ekonominės socialinės priespaudos išraiška.<...> Lietuvių filosofai ir sociologai dabartinės postmoderniosios kultūros ir poindustrinės visuomenės civilizacijoje vykstančiuose procesuose įžvelgia ne tik dabarties aktualijas, bet ir praeities liekanas bei ateities daigus. Civilizacijoms vystantis keitėsi jų turinys: greta holizmo, kaip pagrindinio principo, ryškėjo jo priešprieša – individualistine vertybe grįstas individualistinis principas. Tačiau grynai individualistiniu principu grįsta civilizacija be holistinio principo plėtotis negali. Taigi gimstantis civilizacijos šerdyje holizmas persiduoda į jos pakraščius, kur dažnai holistinės nuotaikos gana stiprios. Čia jis sustiprėjęs jau grįžta į civilizacijos šerdį, kurioje savo ruožtu dar labiau sustiprina holistines nuotaikas. Tai sudaro realų pavojų civilizacijos pakraščiuose esančioms tautinėms kultūroms. Tačiau šiuolaikinėje Vakarų civilizacijoje svarbiausias holizmo atžvilgiu yra individualistinis principas. Nuosekliai juo vadovaujantis civilizacijos periferijos teisės ir galimybės artėja prie šerdies teisių ir galimybių. Tačiau civilizacijos pakraščių tautinių kultūrų, tautinės savimonės plėtotei būtina skirti ypatingą dėmesį. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Civilizacija; Etniškumas; Globalizacija; Civilization; Ethnicity; Globalization.

ENThe article aims to discuss the relationship between national culture and civilisation, and the survival opportunities of national culture within the civilisation. New Age civilisation theoreticians Max Weber and Pitirim Sorokin consider civilisation as a core of big nations’ (or their unions) economic, political, and cultural expansion to the edges of civilisation. Whereas the depression of national cultures located at the edges of civilisation is only the expression of their economic and social oppression. <…> Lithuanian philosophers and sociologists view the processes of the development of contemporary post-modern and post-industrial civilisation not only as nowadays realities, but also as residuals of the past and seedling of the future. The content of civilisation changed in line with its development: individualism, based on the value of individuality, grew next to holism in contrary to its main principles. However, none civilisation can be developed on individualistic principle only without the participation of holistic ideas. Thus, holism born in the core of civilisation is transferred to the edges, where holistic morale often is much stronger, and comes back to the core being much stronger, where strengthens holistic ideas even more. This is dangerous to national cultures located at the edge of civilisation. However, in contemporary western civilisations, the principle of individuality is the most important one next to holistic ideas. Consistent use of rights and opportunities of individuality principle in the periphery of civilisation become close to those at the core. However, the development of national culture and self-esteem at the edges of civilisation should gain special attention.