Studentų praktinio pasirengimo ypatumai, plėtojant įsidarbinamumo kompetenciją: socialinių dalininkų vaidmuo

LTStudentų praktinio pa(si)rengimo problema jau gerą dešimtmetį yra tyrinėjama įvairaus lygmens studijose, aptarinėjama mokslininkų, verslininkų, politikų diskusijose. Teoriniai moksliniai tyrimai padėjo išgryninti įsidarbinamumo kompetencijos lauką (Čepas, 2007) ir profesinio rengimo ir verslo sąveikos struktūrą ir charakteristikas (Maurušaitienė, 2007), apibūdinti socialinių dalininkų bendradarbiavimo ypatumus šalies švietimo sistemoje (Pileičikienė, 2011; Kaminskienė, 2008, ir kt.), apibrėžti praktinio mokymo struktūros dalis, praktikų organizavimo ir įgyvendinimo kokybinius parametrus, juos grindžiančius rodiklius ir kriterijus (Stasiūnaitienė, Norkutė, 2011). Gilinantis į praktikų organizavimo kokybę, buvo atlikti du skirtingų prieigų tyrimai: kiekybinis tyrimas (imtis: 507 studentai) ir kokybinis tyrimas (2014 m.). Kiekybiniu tyrimu buvo siekiama atskleisti praktikų vadovų aukštojoje mokykloje (tutorių), studentų ir praktikų vadovų įmonėse (mentorių) sąveikos ypatumus. Kokybinis tyrimas atliktas, siekiant pagilinti kiekybinių tyrimų duomenis ir suformuoti konceptualų sociologinį požiūrį į įsidarbinamumo kompetencijos plėtojimą. Abiejų tyrimų duomenys parodė, kad socialinių dalininkų dalyvavimas praktiškai rengiant universiteto studentus yra suponuotas šiuolaikinio darbo pasaulio reikalavimų. Socialinių dalininkų tikslai ir interesai skiriasi, tačiau vienijantis juos veiksnys yra įsidarbinamumo kompetencija ir su ja susijusi pakitusi praktikos samprata, naujų vertybių, veiklos principų ir atitinkamai naujų praktikos kokybės užtikrinimo procesų kūrimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dalininkai; Praktinis pasirengimas; Socialiniai; Socialiniai dalininkai; Įsidarbinamumo kompetencija; Įsidarbinimumo kompetencija; Employability competence; Employment competence; Practical develompent; Practical preparation; Social stakeholders.

ENThe problem of the development of students’ practical professional competencies has been and still is relevant to the researchers of the last decade. A model of employability competence (Čepas, 2007), structure and characteristics of the interaction between business and professional training (Maurušaitienė, 2007) have been created. The educational system has defined the peculiarities of social stakeholders’ collaboration (Pileičikienė, 2011; Kaminskienė, 2008, and others) while creating and modifying structural parts of practical training curriculum, organizing professional practice with special attention to quality parameters, their indicators and criteria (Stasiūnaitienė, Norkutė, 2011). In order to analyze the quality of professional practice, quantitative (sample of 507 students) and qualitative researches were performed. The aim of both research approaches investigated social stakeholders’ approach towards the development of students’ employability competence. The research data demonstrated that social stakeholders’ active participation in professional training is an inseparable part of the contemporary labor market. Although the aims, objectives and interests of social stakeholders are different, their unifying element still remains the development of employability competence, which inspires active changes in an organization of professional training practice, creation of new values, attitudes and qualities while educating a future professional specialist. [From the publication]