Originalas ir vertimas : perkėlimas į kitą kalbą ar atkūrimas kita kalba?

LTStraipsnyje nagrinėjami lietuvių poeto ir Karaliaučiaus universiteto profesoriaus, dirbusio Mažojoje Lietuvoje, Liudviko Rėzos (1776–1840) eilėraščio „Das versunkene Dorf“ du vertimai į lietuvių kalbą, kuriuos atliko Mykolas Biržiška ir Vytautas Bložė, nustatomi vertimo semantikos tapatumai ir skirtumai, meninį vertimą suvokiant kaip originalo interpretaciją. Tiek M. Biržiškos, tiek V. Bložės tekstus galima pavadinti filologiniais vertimais, nes jų autoriai stengėsi maksimaliai atspindėti originalo tekstą. Ypatingas dėmesys straipsnyje skiriamas sudėtingų vietų atkūrimui lietuvių kalba, galimoms vertimo klaidoms. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Liudvikas Rėza; Meninis vertimas; Mykolas Biržiška; Poezijos vertimas; Teksto lingvistika; Vytautas Bložė; Artistic translation; Liudvikas Rėza; Mykolas Biržiška; Poetry translation; Text linguistics; Vytautas Bložė.

ENThe question how much translation texts match original texts always arises, especially when we talk about poetry translation. The poem “Das versunkene Dorf” by Liudvikas Rėza and two variants of its translation have been chosen for research. The publication of Rėza (1809) differs from the translation of Biržiška (1919) for more than a hundred years and from the translation of Bložė (1957) – about a hundred and a half. There are several ways of translation possible: in one case the translator precisely translates the original text, in other case – retells it in his/her own words, in third case the original may be missed at all. The biggest surprise is in the end of Bložė’s translation because four German lines are treated very differently by the translators: Biržiška translates them very precisely; meanwhile they do not appear in Bložė’s translation at all. Thus the question how translators understand the entity of the text can be raised. [From the publication]

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies