LTŠios publikacijos tikslas – pristatyti reprezentatyvios gyventojų apklausos, atliktos 2015 m. gegužę–birželį šešiose šalyse – Baltarusijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Švedijoje, rezultatus. Buvo tiriamas visuomenės šešėlinės ekonomikos suvokimas ir gyventojų įsitraukimas į šešėlinės ekonomikos veiklą. Rezultatai rodo, kad tikimybė būti pagautiems dirbant šešėlyje vertinama kaip menka, tik Švedija yra išimtis – didžioji visuomenės dalis linkusi vertinti šią tikimybę kaip gana didelę. Visose šalyse didžioji dalis apklausos respondentų nepateisina jokios šešėlinės ekonomikos veiklos. Tik tai, kai žmonės dirba pagal darbo sutartį ir dalį algos gauna „vokelyje“, kiek labiau pateisinama. Be to, Latvijoje yra didžiausia respondentų, turinčių draugų ar giminaičių, kurie dirba šešėlyje, dalis (36 proc.). Švedijoje ši dalis mažiausia – 8 proc. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apklausos apie šešėlinę ekonomiką Estijoje, Latvijoje,; Apklausos apie šešėlinę ekonomiką Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Švedijoje, Baltarusijoje rezultatai; Bausmės rizika; Darbo rinkos šešėlis; Lietuvoje, Lenkijoje, Švedijoje, Baltarusijoje rezultatai; Šešėlinė ekonomika; Šešėlinės ekonomikos veiklos pateisinimas; Justification of shadow economic activities; Latvia, Lithuania, Poland, Sweden, Belarus; Risk of punishment; Shadow economy; Shadow labour market; Shadow labour market, survey results about the shadow economy in Estonia,; Survey results about the shadow economy in Estonia, Latvia, Lithuania, Poland, Sweden, Belarus.
ENThe aim of this paper is to present the results of representative population surveys on public perceptions of the shadow economy and actual engagement in shadow economic activities which was conducted in six countries, including Belarus, Estonia, Latvia, Lithuania, Poland and Sweden in May–June 2015. Major results are that the likelihood of being detected by working in the shadow economy labour market is generally seen as low with the exception of Sweden where the majority of the population tends to see this likelihood as rather high. The majority of the survey respondents in all countries do not justify any kind of shadow economy. Only in the case when they have a legal job contract and a part of the wage is paid as an "envelope wage", the justification is somewhat higher. Latvia has the highest share of respondents who have friends or relatives working in the shadow labour market (36 %) and Sweden has the lowest proportion of such population (8 %). [From the publication]