Ethnology between the paradigms of 'tradition' and 'identity'

LTStraipsnyje analizuojama Lietuvos etnologijos mokslo tyrimų metodų raida, žvelgiant iš epistemologinės perspektyvos. Keliami klausimai, kokiais metodais šiandien remiasi etnologijos mokslas, kokie yra specifiniai šios disciplinos metodai, metodologija ir paradigmos. Kultūros istorijos požiūriu svarstomi epistemologiniai terminai „liaudies kultūra“ ir „istorizmas“. Aiškinamas „kultūros rinkimo“ fenomenas, kaip tam tikra tyrimo strategija. Lietuvoje ji reiškėsi kaip patriotinė, prieš sovietinę propagandą nukreipta pozicija. „Kultūros rinkimas“ taip pat buvo aiški politinės tapatybės raiškos forma. „Etninės kultūros“ kategorija XX a. 10 deš. tapo visko, kas „ne sovietų“ etikete. Lyginant su situacija XX a., Lietuvos etnologijos mokslo tyrimai XXI a. yra įvairesni probleminiu ir tematiniu požiūriu, tačiau „kultūra“ vis dar išlieka pagrindine disciplinos kategorija. Siūloma išbandyti naujas metodines prieigas, dėmesį sutelkti į tradicijos ir tapatybės tyrimus. Lietuvos etnologija „užaugo“ veikiama deskriptyvizmo tradicijos ir kultūrinio nacionalizmo. Etnologai tradiciją traktuoja skirtingai, kaip kažką, ką galima atpažinti, arba tai, kas buvo patirta. Tapatybė vertinama, kaip kultūros produktas arba apibrėžiama konstruktyvizmo požiūriu. Etniškumas yra tam tikras epistemologinis iššūkis. Etniškumas nėra tik tapatybės konstravimo šaltinis, bet ir kažkas, ką galima apibrėžti „priklausymo“ terminu. Tapatumą taip pat būtina matyti, kaip tyrimo paradigmą. Kažkada tapatumui buvo pritaikyta etnokultūrinio identiteto etiketė, tačiau iš tiesų tapatumas gali atskleisti „etniškumą“ ir „kultūrą“, kaip savitus reiškinius.Reikšminiai žodžiai: Dabartis; Etninė kultūra; Etnologija; Identitetas; Istorizmas; Kultūrinis paveldas; Paradigma; Tipologija; Tradicija; Cultural heritages; Ethnic culture; Ethnology; Historicism; Identity; Paradigm; Present; Tradition; Typology.