Modernizmas Lietuvos tarpukario (1918-1940) kurortuose kaip socialinis projektas : sanatorijų ir gydyklų architektūra

LTStraipsnyje Lietuvos tarpukario kurortai pristatomi kaip tam tikros bendruosius modernizacijos procesus ir to meto šalyje vyravusias ideologines kryptis atspindinčios „salelės“. Sklaidos priemonėmis (periodinėje spaudoje, atskiruose leidiniuose), propagavusiomis vakarietiškas modernizmo tendencijas Lietuvoje, į architektūrinę kurortų aplinką įtraukti naujosios architektūros kalbos, artimos europietiškam charakteriui, elementai. Nors jų apraiškos pasklido po visą kurortų statybinę aplinką, daugiausia vis dėlto pastebimos sanatorijose ir kituose šiam funkciniam tipui priskirtinuose pastatuose. Turint omenyje, kad pati modernizacija visų pirma turėtų būti suvokiama kaip socialinis projektas, praktiniai higienos ir funkcinio tikslingumo klausimai tarpukariu yra tiesiogiai susiję su socialine dimensija. Europos architektūros bruožai, kaip ir visa modernioji kultūra, Lietuvos tarpukario kurortuose asocijavosi su pažanga, daugiausia medicinos srityje. Itin reikšmingą vaidmenį šioje sferoje atliko oficialiosios institucijos, prisidėjusios prie sveikatinimo kaip reiškinio plėtros ir sklaidos, tokios kaip Raudonojo Kryžiaus organizacija, Valstybinės ligonių kasos, Lietuvos karo invalidų sąjunga ir kitos (privačios) iniciatyvos. Lietuvos kurortuose šios įstaigos inicijavo sanatorijų, gydyklų, vasaros kolonijų ir panašių projektų statybas. Jose gausiai besilankantiems ligoniams buvo suteikiama ne tik būtina medicinos pagalba, bet ir vedami reabilitacijos kursai, poilsio terapija, o laisvalaikiu organizuojami įvairūs pramoginiai užsiėmimai. [Iš leidinio]

ENThe article presents the interwar period Lithuanian resorts as certain “islands” reflective of general modernization processes and the ideological directions prevailing in the country at that time. Due to the dissemination tools (periodicals and individual publications), that were advocating trends of Western modernism in Lithuania, the new elements of architectural expression closer to the European-character were introduced into the resort architectural environment. Although their manifestations were spreading throughout the building environment of resorts, the most significant, however, were observed in sanatoria and other functional buildings ascribed to this type. Considering the fact that modernization itself, in particular, should be perceived as a social project, in the interwar period practical issues of hygiene and functional expediency are directly related to the social dimension. Features of European architecture, like the whole of the modernity culture, were associated with the progress in the Lithuanian interwar resorts, and, to a large extent, in the medical field.A notably important role in this field was played by the official institutions that contributed to the phenomenon of health development and dissemination: “The Red Cross Society Sanatorium and Health Resort”, “The Society’s Sanatorium against Tuberculosis”, “Therapeutic Function Buildings of Kaunas City Patient Funds and Private Initiatives”, “Sanatoria and Rest Homes of Other Unions and Associations” and other private initiatives. Health centres, summer colonies and other projects were initiated by these institutions in Lithuanian resorts. The patients were provided there with necessary medical care as well as with rehabilitation courses, recreation therapy and various leisure activities. [From the publication]