Savitas, bet (ne) svetimas palikimas : Kauno tvirtovės pirminę funkciją reprezentuojančių šaltinių ir istoriografijos apžvalga

LTKauno tvirtovės istoriografijos raidoje galima išskirti kelis esminius etapus - pirmiausia statybos ir pirminės funkcijos laikotarpis, toliau pereinamasis laikotarpis, apimantis Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų laikotarpį, kai dalis objektų dar naudoti gynybai arba juos bandyta pritaikyti kariniams poreikiams, ir palyginti anksti (1959 m.) sovietmečiu prasidėjęs bei iki šiol tebesitęsiantis objektų įpaveldinimo ir pritaikymo naujoms funkcijoms periodas. Šiame straipsnyje aptariami šaltiniai ir istoriografija, apimantys Kauno tvirtovės kaip didelio mastelio fortifikacijos komplekso įkūrimo ir šiek tiek gynybinės funkcijos praradimo etapą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Architektūros paveldas; Bibliografija; Fortifikacija; Istoriografija; Kauno tvirtovė; Architectural heritage; Bibliography; Fortification; Historiography; Kaunas fortress.

ENIn the development of Kaunas fortress historiography several essential steps can be distinguished. First of all - the period of construction and primary function, the next period was in-between WWI and WW II, when some of the defensive objects were still used or attempted to adapt them for military needs. The last period is the time of immersion and adaptation of Kaunas fortress objects to new functions, which last from relatively early (1959) soviet times and still ongoing. This article reviews the sources and historiography, which are covering the establishment of the Kaunas fortress as a large scale defence architecture complex and little bit a period when the primary function was lost. [From the publication]