Profesorė Nijolė Lukšionytė ir architektūrologijos raida Lietuvoje

LTStraipsnyje profesorės Nijolės Lukšionytės mokslinė veikla aptariama Lietuvos XX a. architektūros istorijos tyrimų kontekste. Išryškinama mokslininkės veikla tiriant ir aktualizuojant XIX a. - XX a. pradžios Lietuvos architektūros paveldą, tačiau daugiausia dėmesio skiriama Lukšionytės įnašui į profesinio lauko savirefleksiją, jos keliamus klausimus apie Lietuvos architektūros istoriografijos būklę, veiklą, tikslus. Ji pirmoji taip išsamiai ėmė analizuoti iki tol vengtą temą, aktualizuodama ne tik empirinius architektūros tyrimus, bet ir sociokultūrinius teorijos bei istoriografijos klausimus. Apžvelgiama reikšminga mokslininkės veikla keliant naujus klausimus, laužant įsitvirtinusias nuostatas ir skleidžiant akademinius atradimus visuomenėje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Architektūros istoriografija; Architektūros paveldas; Lietuvos architektūros istorija; Lietuvos architektūros istoriografija; Nijolė Lukšionytė; Architectural heritage; Architectural historiography; Historiography of Lithuanian architectural history; Lithuanian architectural history; Nijolė Lukšionytė.

ENThe paper discusses professional biography of Prof. Nijolė Lukšionytė in the context of the historiography of Lithuanian architectural history during the 20th century. Her input in the research and recognition of the architectural heritage of the 19th century in Lithuania was paramount. However, the paper focuses on Professor's Lukšionytė review of historiography as a rare self-reflection of the professional field, usually avoided by earlier generations and her colleagues. The shift from positivism and empiricism to the socio-cultural context and analysis of historiography in Lithuanian architectural history is presented as a main professional task and achievement of Nijolė Lukšionytė. [From the publication]