Tauragės urbanistinė raida

LTTauragės miesto istorija neatsiejama nuo Tauragės dvaro, juo labiau kad miestas savivaldą gavo tik XX a. pirmojoje pusėje. XIII–XIV a. per Tauragės apylinkes ėjo svarbūs kryžiuočių keliai į Lietuvą. Po Melno taikos (1422 m.) dokumentuose jau minimas Tauragės dvaras, vėliau – ir miestelis prie dvaro. Tauragės dvarui atsirasti didelę reikšmę turėjo patogi geografinė padėtis – geras vandens kelias Nemunu ir Jūros upe, o taip pat svarbus sausumos kelias iš Prūsijos į Lietuvą. Kelias iš Prūsijos į Žemaitiją buvo pagrindinė tiek dvaro, tiek ir miesto planavimo ašis. Tauragės miestas labai nukentėjo abiejų pasaulinių karų metu. Buvęs iki Pirmojo pasaulinio karo gyventojų skaičiaus lygis buvo pasiektas tik 1939 m. Ypač miestas augo sovietmečiu, kuriant naujas pramonės įmones ir vykstant urbanizacijos procesui. Urbanistinė Tauragės raida apžvelgiama remiantis XVII, XIX ir XX a. miesto ir apylinkių planais, schemomis (jų daug pateikiama kaip iliustracijos) bei turima rašytine medžiaga ir vertinant gamtinę situaciją. Naudojantis istorine medžiaga, mėginta tarpusavyje sugretinti senuosius planus. Miesto formavimąsi puikiai atspindi 1948 m. centrinės dalies planas. Pokarinės Tauragės gatvių tinklas atitiko tarpukario miesto struktūrą, kuri vėliau (po 1948 m.) kiek pakito. Tauragės urbanistinė raida nagrinėjama iki pat XXI a. pradžios, straipsnio gale pateikiant kaip keitėsi pagrindinių gatvių pavadinimai nuo XX a. 3-ojo dešimtmečio iki dabarties, o taip pat nurodant dabartinius miesto rajonų pavadinimus pagal buvusius vietovardžius, teritorijos ypatumus ar vardijimo tradicijas.Reikšminiai žodžiai: Dvaras; Gatvės; Karas; Miesto planavimas; Mistas; Paminklas; Skulptūros; Tauragė; Tauragės miestas; Urbanistinė plėtra; City planning; Estate; Manor; Monument; Monuments; Streets; Taurage; Tauragė; The city of Taurage; Urban development; Village; War.