LTGausiai iliustruotame straipsnyje pateikiamas apibendrintas Tauragės krašto priešistorijos vaizdas, remiantis archeologiniais duomenimis, kurie rodo seniausius žmonių gyvenimo pėdsakus šiame krašte nutirpus paskutiniam ledynui. Poledyninės tundros laikų žmonių gyvenviečių ar laidojimo paminklų Tauragės krašte iki šiol nerasta. Geriau pažįstama ankstyvoji Tauragės krašto priešistorė prasideda naujosios eros pradžioje, kai dabartinė Lietuvos teritorija patyrė naują žmonių antplūdį iš Sambijos pusiasalio. Naujųjų ateivių banga pirmaisiais dešimtmečiais po Kristaus apgyveno ir Tauragės kraštą, o jų čia atneštą kultūrą priešistorės tyrinėtojai vadina Nemuno žemupio kultūra. Archeologiniai tyrimai gerokai išplėtė žinias apie jos praeitį. Jos ankstyviausiam laikotarpiui pažinti itin svarbus yra I a. antrosios pusės ir III a. vidurio Dauglaukio bendruomenės kultūrinis paveldas. Daugiausiai dėmesio archeologinėms iškasenoms iš Dauglaukio bendruomenės kapinynų straipsnyje ir skiriama, atskleidžiant materialinę kultūrą ir bandant rekonstruoti tuomet Tauragės krašte gyvenusių žmonių dvasinį pasaulį. Apibendrinant Tauragės krašto seniausios istorijos apžvalgą, galima pasakyti, kad Jūros upės žemupio gyventojai V–IX a. ir vėlesniaisiais amžiais buvo skalviai, o jų protėviai – Nemuno žemupio kultūros žmonės. Vėlesniųjų Tauragės krašto skalvių gyvenimo neturime kaip palyginti. IX–XIII a. laidojimo paminklai dar netyrinėti, tačiau jų skalvišką kilmę liudija rašytiniai šaltiniai.Reikšminiai žodžiai: Aisčiai; Archeologija; Baltai; Kapinynas; Kapų orientavimas; Laidojimo paminklai; Nemuno žemupys; Priešistorė; Skalviai; Socialinė diferenciacija; Tauragė; Tauragės kraštas; Įkapės; Šaukėnų kapinynas; Aesti; Archeology; Baltic tribes; Balts; Cemetery; Funeral monuments; Grave-goods; Lithuania; Lower Nemunas region; Orientation of burials; Prehistory; Scalovians; Skalvians; Social differentiation; Tauragė; Tauragė district; Tauragė region; Šaukėnai burial ground.