Valstybinė siena Tauragės krašte 1422-1944 metais

LTStraipsnyje apžvelgiama valstybinės sienos Tauragėje istorija nuo seniausių jos gyvavimo laikų iki sovietinės reokupacijos II Pasaulinio karo metais. Valstybės ribas prisireikė nustatyti po 1411 m. Torūnės taikos. 1422 m. Melno taika pripažino Lietuvai Žemaitiją su Užnemune, o sutartyje buvo nustatyta pirmoji siena su Ordinu: kairiajame ir dešiniajame Nemuno krante siena ėjo palei Šventąja, paskui iki Jūros upės, paliekant Ordinui kairėje Nemuną su žemės juosta dešiniajame krante. Toliau siena ėjo palei Jūros upę, tada per dykrą, paliekant Ordinui Nemuną, Rusnę, Kuršių marias ir Klaipėdą, iki jūros. Ši siena nekito daugiau kaip 500 metų. Tauragė visą tą laiką buvo pasienyje, kurį laiką – ir Prūsijos sudėtyje, todėl yra susijusi su svarbiais istoriniais įvykiais. Pasienis buvo svarbus prekybai; žinoma, jog ten 1567 m. veikė muitinė. Aktyviausiai prekyba užsiėmė žydai. Atitekus Rusijos Imperijai, Tauragės pasienis prižiūrėtas pagal rusų tvarką. Priežiūra buvo silpna, todėl XIX a. buvo stiprinama kazokais ir kariuomene. Didžiausia sienos sergėtojų problema buvo kontrabanda. Tauragėje veikė visos valstybinės pasienio institucijos: pašto stotis, muitinė, sargybos pasienio brigada su sienos pažeidėjams skirtu kalėjimu, pasieniečiams pastatyta stačiatikių cerkvė. Apžvelgti oficialūs sienos perėjimo punktai ir sienos perėjimo tvarka. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, siena sustiprinta, ją saugojo pasieniečiai ir puskarininkiai. Trumpai aptarta siena karo ir okupacijos metais – ji nustojo egzistuoti 1944 m. spalį, krašto kontrolę perėmus sovietams.Reikšminiai žodžiai: Kainos; Knygnešystė; Kontrabanda; Lietuvos istorija; Siena; Sienos apsauga; Tauragės kraštas; Valstybinė siena; Vokietija (Germany); Book smugling; Border; Border control; Contraband; Germany; Lithuanian history; Prices; Smugling; State border; Tauragė region.