Kūno kultūros mokytojų pedagoginis kryptingumas kaip jų ugdytinių dalykinės pozicijos determinatė kūno kultūros veikloje postmodernioje visuomenėje

LTJaunimo gyvensenos įgūdžių ypatumai rodo, kad derėtų kreipti dėmesį į greitą jaunuolių interesų kaitą dėl jų dalyvavimo kūno kultūros veikloje laisvalaikiu ir šio dalyko pamokose. Įtvirtinant ugdymo asmeninį pobūdį būtina atsižvelgti į profesinį ugdytojo kryptingumą. Tiriamas klausimas: koks pedagoginis kryptingumas dominuoja tarp kūno kultūros ugdytojų? Tyrimo objektas – kūno kultūros mokytojų subjektyvus savo profesinio kryptingumo vertinimas. Tikslas – įvertinti kūno kultūros mokytojų profesinį kryptingumą kaip veiksnį, galintį paskatinti mokinių teigiamo požiūrio į kūno kultūros veiklą ugdymąsi. Metodika. Tyrimui atlikti sukonstruota nepriklausomoji imtis. Mokytojų pedagoginiam kryptingumui ir jį apibūdinantiems profesinių kompetencijų gebėjimams įvertinti panaudota 21 teiginio skalė. Išvados. Tikslingo pedagoginio kryptingumo mokytojai, vesdami kūno kultūros pamokas, yra kūrybingesni, labiau susirūpinę kūno kultūros kaip mokomojo dalyko vieta mokyklinio ugdymo programoje nei situacinio pedagoginio kryptingumo mokytojai. Tyrimo kintamųjų sąsajos rodo, kad tikslingo pedagoginio kryptingumo mokytojai yra fiziškai aktyvesni laisvalaikiu, optimistiškiau vertina dabartinį savo gyvenimo tarpsnį bei kūno kultūros pamokoje dažniau sukuria mokymosi aplinką, turinčią edukacinį poveikį ugdomiesiems. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kūno kultūros mokytojai; Pedagoginis kryptingumas; Postmoderni visuomenė; Ugdytinių dalykinė pozicija; Educational purposefulness; Physical education teachers; Postmodern society; Pupils objective position; Pupils' objective position.

ENThe peculiarities of youth way of living show that great deal of attention should be paid to the rapid change of interests in physical education activities during their leisure time as well as a school subject. Physical education teachers, as professionals, are deliberately trying to create a pleasant study atmosphere. Furthermore, the pupils show appreciation for the teacher’s ability to sustain a positive outlook towards physical education activities. Professional purposefulness of a teacher must be assessed in order to consolidate a personal education approach. Therefore, a research question is formulated: which type of professional purposefulness is dominant amongst physical education teachers? Research object – a subjective self-evaluation of physical education teachers’ purposefulness. Research aim – to evaluate physical education teachers’ professional purposefulness as means of increasing pupils’ positive outlook towards physical education activities. Methods. An independent sample was constructed. A scale of 21 statements was used to evaluate teachers’ educational purposefulness and professional competences that describe it.Conclusion. A comparative analysis of data, revealing physical education teachers’ professional purposefulness, and attitude towards physical education classes has shown that teachers who practice goal-oriented purposefulness, compared to those of situational purposefulness, tend to be more creative during classes and more concerned with the importance of physical education in the curriculum. Connections of research variables show that goal-oriented purposefulness teachers are more physically active during their leisure time, are more optimistic about their current life stage and are more successful at creating an educational environment during their classes. [From the publication]

• Kompetentingo dėstytojo samprata, Lietuvos edukologijos universiteto kūno kultūros specialybės pirmo kurso studentų požiūriu / Gintautė Žibėnienė. Sporto mokslas. 2017, Nr. 1 (87), p. 16-23.
• Kompleksinio sveikatos vertinimo modelis / Justina Kymantienė, Laima Bulotaitė. Visuomenės sveikata. 2016, Nr. 2 (73), p. 46-53.
• Kūno kultūros mokytojo pedagoginio kryptingumo ir etinės kompetencijos sąsaja su mokinių dalykine pozicija pamokoje / Darius Masiliauskas, Laimutė Kardelienė. Mokytojų ugdymas. 2012, Nr. 19, p. 12-30.
• Pedagoginės diagnostikos pagrindai / Bronislavas Bitinas. Vilnius : [Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla], 2002. 199 p.
• Pirmo kurso studentų fizinė gerovė : sąsaja tarp fizinio aktyvumo ir mitybos / Kęstutis Kardelis, Laimutė Kardelienė. Studijos šiuolaikinėje visuomenėje. 2013, Nr. 4(1), p. 172-177.