Kalbos, valdžios ir visuomenės santykiai Lietuvoje 1919-1940 m.

LTStraipsnyje keliamas klausimas, kaip jaunoje Lietuvos valstybėje 1919–1940 metais buvo sprendžiami valstybės įkalbinimo1 lietuvių kalba klausimai, kokie veiksniai buvo svarbiausi ją lituanizuojant socialiniu ir politiniu požiūriu. Išskiriami du lietuviško kalbinio pasaulio savikūros / kūrimo laikotarpiai nepriklausomybę gavusiame krašte: 1918–1930 metai ir 1930–1941 metai. Pirmuoju laikotarpiu vyksta rašto ir gramatikos standarto įtvirtinimo visuomenėje ir mokykloje procesai, intensyvus lietuviško pasaulio lituanizavimas, keičiant slaviškus ir germaniškus žodžius lietuviškais ir kuriant lietuviškus naujažodžius. Antruoju periodu lituanizacija stiprinama įsteigiant specializuotas mokslo institucijas, kaupiant gyvosios kalbos išteklius, lituanizuojant makro- ir mikrosociokultūrinę aplinką, sukuriant terminologijos, kaip nacionalinio pasaulio savikūros, principus ir bendrąją filosofinę terminiją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendrinė kalba; Kalbinis pasaulis; Kalbinė pasaulėkūra; Kalbos strategija; Lituanizavimas; Cosmology; Linguistic; Linguistic cosmology; Linguistic strategy; Linguistic world; Lithuanisation; Standard language.

ENThe article addresses the issue of how the matters of ‘restocking’ the Lithuanian language in the young state of Lithuania, the factors that were the most important for the purposes of Lithuanising the country from the social and political point of view. There are two periods of Lithuanian linguistic cosmology in the country that had just recovered its independence that can be identified: the period between 1918 and 1930 and the period between 1930 and 1941. The first period saw the processes of entrenching the standard of writing and grammar in the society and at school, active Lithuanisation of the Lithuanian world by replacing Slavic and German words with their Lithuanian counterparts and coining new Lithuanian words. During the second period, the process of Lithuanisation was strengthened by setting up specialty education establishment, compiling living language resources, Lithuanising macro- and micro-sociocultural environments, formulating the principles of terminology as a way of national cosmology, as well as designing a general philosophical terminology. [From the publication]