Vardažodis XVII-XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos gramatikose

LTStraipsnyje nagrinėjami vardažodžių aprašai Mažosios Lietuvos XVII–XVIII a. gramatikose (D. Kleino, Sapūno ir Šulco, F. V. Hako, P. Ruigio, G. Ostermejerio ir K. G. Milkaus). Prieš pradedant lyginti, kaip kito vardažodžių, jų gramatinių kategorijų bei kaitymo aprašai minėtose gramatikose, trumpai aptariami ankstesni gramatikų tyrimai. Atskiruose straipsnio skirsniuose lyginama, kaip gramatikose aprašomos kalbos dalys, vardažodžių skirstymas, tikriniai ir bendriniai daiktavardžiai, daiktavardžių kaitymas giminėmis, vardažodžių kategorijos (giminė, skaičius, linksnis, laipsnis), daiktavardžių linksniavimas ir linksniuotės, įvardžiuotiniai būdvardžiai, įvardis, skaitvardis (skiriami dalybiniai, daugybiniai, proporciniai, laiko skaitvardžiai). Apibendrinama, kad nors visos vėlesnės gramatikos rėmėsi pirmąja Kleino gramatika, kiekvienoje iš jų galima rasti savarankiškumo požymių. Mažiausiai nuo Kleino gramatikos nutolo Hakas, labiausiai – Ostermejeris. Vėlesnėse gramatikose kito terminija; daugėjo kalbos dalių ir jų rūšių apibrėžimų (daiktavardžio, būdvardžio, skaitvardžio apibrėžimus Ruigio gramatikoje, būdvardžių laipsnių, įvardžių rūšių apibūdinimą Hako gramatikoje); daugiau atsižvelgiama į formaliąją gramatinių kategorijų raišką (Ruigio skiriamas daugiskaitos rodiklis), nustatoma kaitomųjų žodžių nagrinėjimo tvarka (pirma aptariamos gramatinės kategorijos, paskui kaitybos sistema), koreguojamas įvardžių ir skaitvardžių pavyzdžių inventorius (santykiniai įvardžiai Hako ir Ruigio gramatikose, dalybiniai skaitvardžiai Ruigio, Milkaus ir Ostermejerio gramatikose).

ENThe article analyses the descriptions of place-names in the 17th-18th-centuries grammar books of Lithuania Minor (Klein, Sapūnas and Šulcas, Haack, Ostermeyer and Mielcke). The previous studies of the grammarians are discussed before comparing how the place-names, their grammatical categories and inflection descriptions changed in the mentioned grammar books. The separate article paragraphs compare how parts of speech, distribution of place-names, proper and common nouns, inflection of nouns by gender, categories of nominals (gender, number, case, grade), declension and cases of nouns, pronominal adjectives, pronoun, numeral (divisional, plural, proportional, temporal numerals) are described in the grammar books. It is concluded that despite all later grammar books referred to the first Klein's grammar, signs of independence can be found in every book. Haack kept the closest to Klein's grammar and Ostermeyer moved away the farthest. In the later the terminology of grammar books changed; parts of speech and definitions of their types increased (noun, adjective, definitions of numerals in Ruhig's grammar, grades of adjectives, description of pronoun types in Haack's grammar); more attention is given to the expression of formal grammatical categories (Ruhig points out the plural index), the order of inflective words is set (firstly, grammatical categories are discussed, then the system of inflection), the inventory of pronouns and numerals examples is edited (relative pronouns in Haack's and Ruhig's grammar, divisional numerals in Ruhige's, Mielcke's and Ostermeyer grammar books).